Tačiau Lietuvos krikštas sąlygojo kokybiškai naują valstybės ir valdovo padėtį. Lietuva tapo naujo politinio darinio dalis, o jos valdovas Jogaila kunigaikščio rangą pakeitė į karaliaus, tiesa neatsisakydamas pirmojo.

Krėvos sutartis ir Jogailos išrinkimas Lenkijos karaliumi pradėjo naują Lietuvos valdovo titulo formavimosi etapą. Lietuvos valdovas, nuo šiol ir Lenkijos karalius, sujungė Lietuvos valdovo titulą su Lenkijos karaliaus titulatūra ir išvyko į Krokuvą. Lietuvai, kurios valstybingumą tuo metu, kol nebuvo susiformavusių kitų valstybinių ir luominių institucijų, įkūnijo monarcho asmuo, grėsė pavojus netekti valstybingumo. Jogaila veikė kaip Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, bet pirmiausia jis atstovavo Lenkijos interesus, nors niekuomet neatsisakė savo tėvoninių teisių į Lietuvą. Lietuvos valstybė neteko vienintelės savo valstybingumą įkūnijančios institucijos – savarankiško valdovo.⁶ Tad ir Lietuvos valdovo titului grėsė pavojus likti tik priedu Lenkijos karaliaus titulatūroje. Tačiau vietinio dinasto atsiradimas ir ypač jo politinės aspiracijos, pakreipė įvykių eigą kita linkme. Tarp dviejų Gediminaičių šakų, kurių viena Algirdaičiai tapo valdančioji, o kita – Kęstutaičiai, buvo išstumta iš politinės arenos, užsimezgęs konfliktas ir ypač Kęstutaičių noras grįžti, buvo atmosfera, kurioje formavosi ne tik Lietuvos valdovo, bet ir Lietuvos valstybės titulas. Šis konfliktas suponavo du Lietuvos valdovo titulo formavimosi polius – Jogailos, jau Lenkijos karaliaus titulatūroje ir Vytauto, vietinio ir vėliau savarankiško valdovo titulatūroje.

Lietuvos valdovų titulatūra iki Krėvos sutarties

Jogailai tapus Lietuvos valdovu, diarchinė Lietuvos valdymo struktūra kurį laiką nesikeitė.⁷ Jogaila titulavosi aukščiausiuoju Lietuvos kunigaikščiu (Jagel obirster Herczoge der Littouwin),⁸ aukščiausiuoju Lietuvos karaliumi (Jagel obirster kung der Littouwen)⁹ arba iš Dievo malonės didžiuoju Lietuvos karaliumi (Jagal von gotis gnaden groser koning zcu Littauwen),¹⁰ tuo tarpu Kęstutis – Trakų kunigaikščiu (Kenstutte herczoge zcu Tracken).¹¹ Šie titulai pabrėžė Jogailos viršenybę ir atitiko Algirdo ir Kęstučio titulavimosi taisykles, kai Algirdas vadinosi aukščiausiuoju lietuvių valdovu (Helgerdi suppremi

⁵ A d a m u s J. O tytule panującego . – P. 313-317.

⁶ G u d a v i č i u s E. Krėvos sutarties tikslai (1383) ir jų įgyvendinimo galimybės // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. Serija A. – 1977 (toliau – Gudavičius E. Krėvos sutarties tikslai). – T. 1(58). – P. 68.

⁷ Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis rašo: “ir tarė kunigaikštis Kęstutis broliui didžiajam Algirdui; “Tau dera būti Vilniuje didžiuoju kunigaikščiu, tu vyresnis brolis, o aš su tavimi einu išvien”. “O paskui didysis kunigaikštis Algirdas mirė, ir Kęstutis neatsisakė … duoto žodžio pripažins didžiuoju kunigaikščiu jo sūnų didįjį kunigaikštį Jogailą” – Polnoje sobranije Russkich letopisej. – Moskva, 1980. – P. 61. Lietuviškas vertimas – Lietuvos Metraščių Trumpasis Sąvadas. Vertė ir paaiškinimus parašė A. Jovaiša // Metraščiai ir kunigaikščių laiškai. Serija Senoji Lietuvos literatūra. 4 knyga. – Vilnius, 1996. – P. 313. Plačiau apie tai G u d a v i č i u s E. Po povodu tak nazyvaemoi “diarchii” v Velikom Kniažestve Litovskom // Feodālisms Baltijas Regiōna: Zinātnisko rakstu krājums. – Riga, 1985. – P. 35-44.

⁸ Kodex Dyplomatyczny litwy. Wydany z rękopismów w Archiwum tajnem w Królewcu zachowanych(1253 – 1433). Przez E. Raczyńskiego. – Wrocłw, 1845 (toliau – Kodex Dyplomatyczny Litwy). – Rozdzial 3. – Nr. 1. – P. 53-55. Tai 1379 m. Jogailos ir Kęstučio sudaryta 10 metų paliaubų sutartis su Ordinu.

⁹ Liv-, Est- und Curländisches Urkundenbuch. F.G. von Bunde. – Reval, 1857 (toliau – Urkundenbuch). – Band 3. – Nr. 1153. – P. 362-363. 1380 metų Jogailos sutartis su Livonijos ir Vokiečių ordinais.

¹⁰ Ibid. – Nr. 1184. – P. 393-394. Tai 1382 metų Jogailos ir Skirgailos sutartis su livonijos ir Vokiečių ordinais.

¹¹ Kodex Dyplomatyczny Litwy. – Rozdzial 3. – P. 53-55.