K. Turnvaldo straipsnis Latvijoje buvo sutiktas kritiškai, net pasipylė priešiškų recenzijų kruša. Viskas buvo sukritikuota, paneigta.

Vis dėlto baltofilijos elementų, apraiškų Latvijos istoriografijoje yra, nors ir labai nedaug, aiškiai baltofilinių darbų, kurie beveik neveikia pagrindinės mokslinės istoriografijos. Bet baltofilijos apraiškų galima rasti ir pagrin­dinėje istoriografijoje.

Šios apraiškos atsirado daugiausia dėl to, kad Latvijos istoriją pirmiausia tyrinėjo svetimšaliai, ypač vokie­čiai, rodę nemažai tendencingumo. Dar XX a. pradžioje jie įrodinėjo, neva seniausi Baltijos šalių gyventojai buvo germanai (gotai), o ugrofinai ir baltai čia atsikraustė gerokai vėliau, tik 5-7 a. po Kristaus, o ką jau bekalbėti apie kultūrtregerių teoriją, kad vokiečiai, užėmę latvių ir estų žemes, išgelbėjo pastaruosius nuo slavų antplūdžio, per kurį būtų visai sugrūsti į jūrą Rytų Pabaltijo gyventojai. Analogiškai kai kurie rusų istorikai tvirtino, kad Rytų Pabaltijys esąs natūrali Rusijos geografinė teritorinė erdvė. Latvių istorikai, žinoma, turėjo atsikirsti ir patys kartais neišvengdavo perlenkimų. Pavyzdžiui, imta aiškinti, kad latvių kultūra buvo aukštesnė negu jų kaimynų, todėl šie ir veržėsi į latvių žemes.

Pirmasis, kuris palankiai vertino latvių istoriją, buvo vokietis Garlybas Merkelis. Nors jis rašė vokiškai, bet dažnai vadinamas pirmuoju latvių nacionalistu¹⁸. Dar XVIII a. pabaigoje jis parašė žymiausią savo veikalą "Lat­viai" ir dvitomę "Senovės Vidžemis" istoriją¹⁹. Šiuose darbuose aiškinta, jog prieš vokiečiams ateinant latviai jau stovėjo aukščiausios civilizacijos prieangy, jog jie buvę labiau išsilavinę negu anuomet germanai, kai kariavo su Roma. Svetimšalių užkariavimai sustabdė latvių kultūros raidą: jie tiesiog buvo paversti gyvuliais. Jei ne tie užka­riavimai, - rašė G. Merkelis, - latviai būtų užėmę garbingą vietą tarp Europos tautų, būtų turėję savo kantus irgi volterus²⁰.

Šitaip G. Merkelis samprotavo, ko gero, ne tiek dėl palankumo latviams, o todėl, kad laikėsi švietėjiškų pažiūrų, žavėjosi Ruso idėjomis, jo teorija apie senovėje buvusį "aukso amžių". Gal veikė ir prorusiškas nusistatymas. G. Merkelis labai gyrė Ivaną IV Rūstųjį už tai, kad jis XVI a. užpuolė vokiečių valdomą Livoniją, negailėjo gražių žodžių ir kitiems Rusijos carams. (Matyt, neatsitiktinai G. Merkelio veikalas "Latviai" buvo išverstas į rusų kalbą).