ŠAULIAI NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOSE

Aušra Jurevičiūtė,  Audronė Veilentienė

Artėjant Lietuvos kariuomenės įkūrimo 80-mečiui, daug rašoma apie Nepriklausomybės kovas. Deja, nėra įvertintas Šaulių sąjungos vaidmuo ginant Lietuvos laisvę. Šiame straipsnyje bandysime apžvelgti kai kuriuos svarbesnius kovų momentus: 1919 m. rugpjūčio 28–29 d. POW sąmokslo likvidavimą, 1919 m. spalis–lapkritis – kovas su bermontininkais, 1920 m. – kovas su lenkais, šaulių būrių veiklą pasienyje 1920–1922 m. ir šaulių indėlį Nepriklausomybės kovose.

Vienintelė monografija apie Šaulių sąjungą – J. Matuso „Šaulių sąjungos istorija“, išleista 1939 m. Autorius pateikė daug istorinių faktų, neanalizuodamas jų, todėl, remiantis šia monografija, negalima daryti išvadų apie Šaulių sąjungos karinės veiklos mastą. Dėl šios priežasties straipsnyje daugiausia naudojama Lietuvos centrinio valstybinio archyvo ir Mato Šalčiaus archyvinė medžiaga, esanti Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Nagrinėjant kovas su lenkais, pasinaudota E. Vareikio straipsniu „Lietuvos Šaulių sąjunga Lietuvos ir Lenkijos konflikto metu (1920–1923)“ knygoje „Šauliškumas, tautiškumas ir Lietuvos nepriklausomybė“. Savo straipsnyje V. Vareikis remiasi daugiausia Krašto apsaugos ministerijos fondo medžiaga LCVA. Deja, tie duomenys neleidžia išsamiai atskleisti šaulių vaidmenį kovose. Archyvinė medžiaga apie Šaulių sąjungą išblaškyta įvairių ministerijų ir organizacijų fonduose, dėl to reikia platesnio ir išsamesnio šios temos nagrinėjimo.

Šaulių sąjungos gyvenimas ir jos likimas glaudžiai susiję su nepriklausoma Lietuva.

Sąjunga susikūrė ne jaukiame kabinete – ją suorganizavo ne teoretikai ar politikai – ji atsirado dėl būtinybės gintis nuo priešų. Šaulių sąjungos pagrindinis tikslas – stiprinti ir didinti valstybės gynimo pajėgas. Todėl galima teigti, kad valstybė gimė, augo ir brendo kovose. Išvijus bermontininkus, apsigynus nuo lenkų, šaulių veikla įgavo kitas formas. Tai buvo pasienio apsauga, karinis parengimas, pagalba valdžios struktūroms kovoje su vidaus priešais, propaganda, bei patriotinis-tautinis piliečių auklėjimas.

Pagrindinis Lietuvos priešas 1919 m. pradžioje buvo bolševikai ir demoralizuota vokiečių kariuomenė. Bet tų pačių metų balandžio