Žydų reikalų ministerija, kurios kaip vyriausybinės institucijos kompetencija iki Konstitucijos priėmimo Steigiamajame seime vis dar buvo nežinoma, ėmėsi organizuoti tautinės savivaldybės organus - žydų bendruomenes vietose, pratęsdama jau anksčiau pradėtą darbą. Dar 1919 m. birželio pabaigoje žydų reikalų ministras išleido instrukcijas dėl rinkimų į žydų bendruomenės Tarybas visuotiniais lygiais, slaptais ir proporcingais rinkimų teisės pagrindais²³. Viena iš pirmųjų buvo demokratiškai išrinkta didžiausios žydų bendruomenės - Kauno taryba. Rinkimai į ją vyko liepos 2-3 d. Iš įvairių žydų partijų 41 atstovo išrinktoje Taryboje daugiausia vietų -13 priklausė sionistų partijai²⁴. Išrinktos bendruomenių Tarybos buvo oficialiai įregistruojamos žydų reikalų ministerijoje ir taip patekdavo jos globon.

Tebevykstant rinkimams į Žydų bendruomenių tarybas, formuojant pačias bendruomenes, 1919 m. liepos 31 d. Kaune įvyko jau išrinktų įvairiose Lietuvos vietose 8 žydų bendruomenių atstovų konferencija. Konferencijos atstovų memorandume ministrui pirmininkui²⁵ buvo pabrėžtas būtinumas suteikti žydų bendruomenių taryboms juridinio asmens teises. Kita vertus, žydų reikalams ministro posto įsteigimas jų buvo įvertintas kaip žydų auto­nomijos pripažinimas.

Pirmasis žydų bendruomenių atstovų suvažiavimas įvyko Kaune 1920 m. sausio 10 d. Suvažiavime galėjo dalyvauti tik neokupuotos Lietuvos, demokratiniais pagrindais išrinktų ir žydų reikalų ministerijoje užregistruotų ben­druomenių atstovai. Jame dalyvavo 139 atstovai iš 78 bendruomenių²⁶. Suvažiavimą iškilmingai pradėjo ministras M. Soloveičikas, sveikinimų kalbas pasakė prezidentas A. Smetona, ministras pirmininkas E. Galvanauskas ir kiti svečiai. Lietuvos vyriausybės vardu buvo pareikšta nuostata, įgyvendi­nant tautinę autonomiją visoms tautinėms mažumoms.

Ministru žydų reikalams suvažiavimas patvirtino M. Soloveičiką, kuris tapo atsakingu dabar ne tik prieš vyriausybę kaip jos narys, bet ir prieš išrinktą iš 34 atstovų Žydų tautos tarybą - aukščiausią tarp bendruomenių suvažiavimų tautinės autonomijos organą.

Darbui tarp tarybos posėdžių veikiančiu organu buvo išrinktas iš 10 žmonių Vykdomasis komitetas²⁷. Žydų tautos tarybos prezidiumą sudarė jo prezidentas S. Rozenbaumas ir du viceprezidentai-N. Rachmilevičius ir O. Finkelšteinas²⁸.

Suvažiavimo rezoliucijoje apie žydų bendruomens ir Tautos tarybą²9 bu­vo nurodyta jų vieta ir vaidmuo, funkcijos ir kompetencija tautinės autonomijos struktūroje.