| ir universiteto statuto priėmimą. Autorius pažymėjo, kad daug sunkesnis buvo antrasis etapas, kur atsiskleidė skirtingos politinių partijų pozicijos kuriamo universiteto atžvilgiu, nors visuomenė aktyviau dalyvavo pirmajame etape25. Knygoje „Lietuvos universitetas“ aptariamas Aukštųjų kursų steigimas Kaune ir nurodoma, kad jie įsteigti tik visuomenės iniciatyva26. Sovietinėje istoriografijoje Lietuvos universiteto veikla nagrinėjama Vilniaus universitetui skirtuose darbuose27. Atkūrus nepriklausomą Lietuvą ir Vytauto Didžiojo universitetą, buvo paskelbta straipsnių apie Lietuvos universiteto kūrimą Kaune. Visuomenės veiklą labai glaustai nagrinėjo E. Aleksandravičius. Autorius teigia, kad „vilniečių intelektualų atsparos organizacija – Lietuvių mokslo draugija, J. Basanavičiaus vadovaujama, liko veikti Vilniuje, bet, žinoma, absoliuti dauguma intelektualiųjų pajėgų buvo priversta kartu su vyriausybe persikelti į Kauną“28. V. Jogėlos straipsnyje atsispindi Lietuvos kunigų veikla propaguojant katalikiško universiteto steigimo idėją29. L. Gylienė, analizuodama Lietuvos universiteto statuto svarstymus Steigiamajame seime, atskleidė politinių partijų nesutarimus30.
Šiame straipsnyje panaudota archyvinė medžiaga iš Lietuvos valstybės archyvo (LVA) vyriausybės ir visuomeninių organizacijų fondų (923, 1078), Lietuvos mokslų akademijos (MA) Rankraščių skyriaus universiteto fondo (f. 267) ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos Rankraščių skyriuje esančio Steigiamojo seimo stenogramų (SSD), taip pat straipsnių tuometinėje spaudoje, kuriuose atsispindi visuomenės nuomonė dėl aukštosios mokyklos ir universiteto kūrimo.
Straipsnio tikslai – paanalizuoti, kaip keitėsi visuomenės iniciatyva kuriant Lietuvos universitetą Kaune 1919–1922 m., parodyti, kiek visuomenė ir visuomeninės organizacijos veikė Lietuvos Valstybės Tarybos, Steigiamojo seimo sprendimus.
I. Visuomenės iniciatyva įkuriant Aukštuosius kursus Kaune
Visuomenės iniciatyvą įkuriant aukštąją mokyklą galima skirstyti į 2 etapus: 1) 1919 m. ruduo–1920 m. pradžia; 2) 1920 m. ruduo–1922 m. vasario 16 d. Pirmajame etape Kaune buvo atidaryti Aukštieji kursai, antrajame – Lietuvos universitetas.
1919 m. vasarą ministras pirmininkas M. Sleževičius, kreipdamasis į Lietuvos piliečius, nurodė svarbiausius valstybės uždavinius: užgydyti per karą kraštui padarytas žaizdas, sutvarkyti valstybę teisėtumo ir teisingumo pagrindais sekant kultūringų valstybių pavyzdžiu. Visam tam, anot M. Sleževičiaus, „reikalinga didžiausia visuomenės parama“31. 1919 m. rugsėjį Kauno komercinės mokyklos direktorius matematikas Z. Žemaitis iš naujo iškėlė jau seniai subrendusią, bet iki šiol nerealizuotą idėją – įkurti aukštąją mokyklą. Jis kreipėsi į švietimo ministrą J. Tūbelį su memorandumu, detaliai
_____________________________________________________
25 B. Žygelis. Lietuvos universiteto kūrimas Kaune ir kova dėl autonomijos. Kaunas, 1924 (toliau – B. Žygelis. Lietuvos...), p. 1–4.
26 Lietuvos universitetas. Kaunas, 1923. P. 3–18.
27 Vilniaus universiteto istorija. Vilnius, 1977. T. 2, p. 225–320.Vilniaus universiteto sukaktis 1579–1898 // Mokslinės konf., skirtos VU 410 metų sukakčiai pažymėti, medžiaga. Vilnius, 1989. P. 74. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994. Vilnius, 1994. P. 341. Vilniaus universitetas 1579–1999. Vilnius, 1999. P. 39–43.
28 E. Aleksandravičius. Lietuvos universiteto istorinės tradicijos dalybų metais 1922–1997 // Mokslinės konferencijos Universitetas ir valstybė pranešimų medžiaga. Kaunas, 1997. P. 12–25.
29 V. Jogėla. Teologijos-filosofijos fakulteto įkūrimo svarstymas // Vytauto Didžiojo universitetui ir Lietuvos katalikų mokslo akademijai 70. Kaunas, 1993. P. 133–140.
30 L. Gylienė. Vytauto Didžiojo universiteto dviejų dešimtmečių veiklos apžvalga // Vytauto Didžiojo universitetui ir Lietuvos katalikų mokslo akademijai 70. Kaunas, 1993. P. 21–31.
31 Ministro pirmininko kreipimasis // Laikinosios vyriausybės žinios. 1919, liepos 26. |
dizainas ir programavimas giriaus