| į gandus, jog VSDK ketino uždaryti Šv. Kotrynos cerkvę: „Iki Dievo Motinos Gimimo šventės išvakarių, t. y. rugsėjo 7 dienos senuoju stiliumi [20 d. naujuoju stiliumi – aut. pastaba], mes lauksime, Arkivyskupe, Jūsų atsakymo. Jeigu per šią šventę Jūs jėga mus paliksite be dvasinio prieglobsčio, tai, atleiskite, mes būsime priversti su Jumis pradėti atvirą kovą. […] pareiškiame, kad ši kova bus tik moralinė, o pradėsime nuo šio kreipimosi paviešinimo“. Kreipimąsi pasirašė Piotras Kalinkovas, Ana Korobovič, Vera Ševčenko ir kiti23.
1924 m. rugsėjo 24 d. pranešime Nr. 3912 šv. Kotrynos bendruomenės nariams VSDK pacitavo 1924 m. rugsėjo 20 d. arkivyskupo Teodosijaus rezoliuciją, kurioje jis teigė iš esmės nedraudžiąs atlikti pamaldas pagal senąjį stilių, nes tokią galimybę patvirtino Lenkijos stačiatikių bažnyčios vyskupų susirinkimas. Paaiškinta, kad šventikui A. Levickiui buvo uždrausta laikyti pamaldas ir pagal senąjį, ir pagal naująjį stilių, nes jis ignoravo kalendoriaus reformą ir Lenkijos metropolito Dionisijaus bei vyskupų vardų paminėjimą pamaldose. Jam grėsė pašalinimas iš dvasininkų luomo24. Analogiška VSDK pozicija buvo išdėstyta tos pačios dienos pranešime Nr. 3913 pridedant, kad
Šv. Kotrynos cerkvės raktas turi būti laikomas pas etatinį šventiką25.
1924 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus ir Trakų dekanas šventikas V. Beliajevas pranešė VSDK įpareigojęs Vilniaus Skaisčiausiosios Dievo Motinos Ėmimo į dangų katedros psalmininką Dovidovičių supažindinti su konsistorijos nutarimais Nr. 3912 ir Nr. 3913 šv. Kotrynos bendruomenės atstovą P. Kalinkovą. Pastarasis atsisakė juos perskaityti, ant vieno pranešimo parašęs savo pastabą26: „Su nekanoniška konsistorija neturiu jokių reikalų, todėl prašau manęs netrukdyti [jos] įsakymais ir nurodymais“27.
Nepritarimas Lenkijos stačiatikių bažnyčios vadovybei ir jos administracinėms reformoms Vilniaus krašte virto šv. Kotrynos bendruomenės siekiu įkurti Maskvos patriarchatui lojalią parapiją. Anot spaudoje paskelbto senatoriaus V. Bogdanovičiaus pareiškimo, Vilniaus
šv. Kotrynos parapijos įkūrimo idėja buvo deklaruota dar 1924 m. rugsėjo 6 d. dešimties asmenų grupės protokole, kuriame teigta: „Šios parapijos įkūrimo tikslas yra bažnytinis – kanoninio grynumo bažnyčios gyvenime išsaugojimas ir savęs apsaugojimas nuo būtinybės dviveidiškai paklusti tai hierarchijai, kurios tu pagal sąžinę negali pripažinti teisėta“. Pareiškimo autorius paneigė nuomonę, kad kartu su kitais devyniais asmenimis „įkūręs kokią nors sektą“ ir teigė, kad jie niekada neatskilo nuo stačiatikybės ir neketino atskilti ateityje, priešingai – išpažino visas stačiatikių tikėjimo dogmas bei buvo ryžtingi Stačiatikių bažnyčios kanonų gynėjai. V. Bogdanovičius, apibrėždamas bendruomenės dydį, laikėsi gana aptakios formuluotės. Jo teigimu, Žvėryne įkurta šv. Kotrynos parapija jungė ne tik tuos dešimt žmonių, kurie kaip steigėjai pasirašė prašymą civilinei valdžiai dėl parapijos įregistravimo, bet ir visus stačiatikius, kurie „nepripažino ir nepripažįsta čia sukurtos metropolitų Georgijaus ir Dionisijaus hierarchijos bei jų be Susirinkimo žinios patvirtintos autokefalijos“. Pažymė
___
23 1924 m. rugsėjo 6 d. Šv. Kotrynos stačiatikių cerkvės parapijiečių kreipimasis į Vilniaus ir Lydos stačiatikių arkivyskupą Teodosijų // Ibid, l. 15–16.
24 1924 m. rugsėjo 24 d. VSDK pranešimas Nr. 3912 Šv. Kotrynos cerkvės parapijiečiams // Ibid, l. 18.
25 1924 m. rugsėjo 24 d. VSDK pranešimas Nr. 3913 Šv. Kotrynos cerkvės parapijiečiams // Ibid, l. 17.
26 1924 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus ir Trakų dekano
V. Beliajevo pranešimas Nr. 334 VSDK // Ibid, l. 19.
27 1924 m. rugsėjo 24 d. VSDK pranešimas Nr. 3913 Šv. Kotrynos cerkvės parapijiečiams (P. Kalinkovo užrašas kitoje dokumento pusėje) // Ibid, l. 20. |
dizainas ir programavimas giriaus