tvirtinta tik Žygimanto Senojo 1507 m. Būtų nelogiška manyti, kad nuo 1441 m. savivalda besinaudojantys Trakų karaimai būtų siekę kartu su žydais, jog būtų patvirtinta jų gyvenimą apsunkinanti Vytauto Didžiojo privilegija 1507 m., žinant, kad Trakuose buvo susibūrusi ne tik karaimų, bet ir žydų bendruomenė. Abi periodiškai atnaujinamos privilegijos, galiojančios nepriklausomai viena nuo kitos, įgyja konkrečius savininkus: Trakų žydams – Vytauto Didžiojo privilegija (kaip ir visoje LDK), karaimams – Kazimiero suteikta savivalda. Ir jokių nesklandumų, tikrų ar netikrų privilegijų, tik dvi skirtingos skirtingoms, bet dažniausiai tuo pačiu terminu žydas šaltiniuose įvardijamoms tautinėms grupėms suteiktos didžiųjų kunigaikščių privilegijos.

Vis dar abejojantiems žydų bendruomenės buvimu Trakuose kaip įrodymas galėtų būti greičiausiai ne be karaimų iniciatyvos Trakų miesto teismo knygose 1646 m. gruodžio 3 d. data lenkų kalba įrašytas aktas⁴⁹, pačių karaimų pateiktas įregistruoti tik 1647 m. gegužės 20 d. Keista, tačiau akte fiksuojamas ne visas specialiai Trakų karaimų bendruomenei suteiktos, 1646 m. Vladislovo Vazos lotyniškai rašytos privilegijos turinys, bet su akivaizdžiais pataisymais perteikiamas tik draudimas žydams pirktis ar nuomotis namus Trakų mieste bei pelnytis pažeidžiant karaimų privilegijas ir prekiaujant svaigalais, nors žydų prekyba gėrimais neminima Vladislovo Vazos privilegijoje. Būtent šiuo į Trakų miesto teismo knygas patekusiu aktu bandoma sukurti žydų rabinistų, kaip naujokų Trakuose, įvaizdį teigiant, kad žydai mieste įsikūrę tik neseniai ir juo labiau yra nepageidaujami, nes „... niekada prieš tai jokios teisės gyventi Trakų mieste neturėjo...“⁵⁰ Bet kuo tikėti: oficialia 1646 m. Vladislovo Vazos privilegija ar iškraipytu jos dalies įrašu Trakų miesto teismo knygose? 1646 m. Vladislovo Vazos privilegija, kuria suvaržoma žydų ekonominė veikla, patvirtinta atskirai Trakams, nes dar 1633 m.⁵¹ greičiausiai Vladislovo Vazos atėjimo į sostą proga iki tol tik Trakų karaimams skirta savivaldos teisė paskelbiama galiojančia visiems be išimties LDK karaimams. Ir po Vladislovo Vazos visi Lietuvos didieji kunigaikščiai tvirtindavo ne kokią kitą, o 1633 m. privilegiją visiems LDK karaimams, pripažindami Trakų karaimų teisių galiojimą visoje Lietuvos valstybėje.

Mums nežinomi vėlesni 1646 m. privilegijos patvirtinimai, nežinome, kaip buvo išspręstas ir žydų klausimas. Tačiau 1646 m. žydų ekonominės veiklos suvaržymai ir kiek pagražintas įrašas Trakų miesto teismo knygose buvo prisimintas tik praėjus daugiau nei pusantro šimto metų, kai pasikeitė politinė situacija ir Lietuva tapo Rusijos imperijos dalimi. Tęsiant Rusijos carų antisemitinę politiką ir neatsisakant pomėgio žymėti „sėslumo zonos“ ribas, 1835 m. sausio 7 d.⁵², uždėjus „Imperatoriškosios Didenybės“ rezoliuciją, buvo patvirtintos kažkokios „Lenkijos karalių privilegijos“, garantuojančios išimtinę karaimų teisę gyventi Trakuose. Tuo tarpu, kaip įsitikinome, nė vienoje iš „Lenkijos karalių“ privilegijų, išskyrus žydų ekonominės veiklos suvaržymus, nebuvo griežto draudimo jiems gyventi Trakuose.

Taigi nauja Trakų žydo traktuotė – žydas ir karaimas turėtų padėti išvengti nesklandumų analizuojant LM medžiagą bei toliau gilinantis į mažai nagrinėtas tautinių mažumų istorijos Lietuvoje problemas, aktualias ir šiandien. Kita vertus, atsiveria nauji Trakų istorijos aspektai ir jų tyrimo galimybės, sureikšminant Trakus kaip pirmąjį etninės Lietuvos⁵³ miestą, priglaudusį karaimų ir žydų bendruomenes.