vusius Napoleono armijos karius⁶⁶. Tai galėjo būti daroma netoli čia buvusių gynybinių įtvirtinimų. Į rytus nuo reduto yra buvusios dar kelerios kapinės (Šv. Rapolo, Senosios žydų), tačiau vargu ar šios kapinės turėjo kokį ryšį su XVII–XVIII a. gynybiniais įrenginiais – jos tiesiog įrengtos užmiestyje.

Bastioniniai gynybiniai įrenginiai Altarijoje. Ar būta vientisos gynybinių įtvirtinimų juostos Altarijos kalvose XV a. – XVII a. pradžioje, nėra žinoma. 1737 m. plane gilių rėvų skiriamose kalvose vaizduojami du pavieniai bastioniniai gynybiniai įrenginiai. Vienas jų ant „Plikojo (Trijų kryžių) kalno“ šiaurinio šlaito, orientuotas į šiaurės rytus–rytus. Šis statinys plane netaisyklingos trapecijos formos, jis vadintinas barkanu. Įtvirtinimo forma turbūt buvo nulemta vietos reljefo. Barkanas šioje Vilniaus vietoje veikiausiai buvo pastatytas iki 1655 m., galbūt vėliau perstatytas. Ruošiantis karui su Maskva būtų buvę neatsakinga palikti neįtvirtintas Altarijos kalvas, nes jas užėmęs priešas galėjo nekliudomas apšaudyti pilių teritoriją ir didelę dalį miesto.

šiauriniame Plikojo kalno šlaite archeologiniai tyrinėjimai nebuvo daromi. Tyrimai atlikti šio piliakalnio aikštelėje. Tyrimų vadovas nurodo, kad buvo surasta XVII–XVIII a. radinių, o pietrytiniame aikštelės pakraštyje aptiktos nesudėtingos konstrukcijos ir nelabai tvirtos medinės užtvaros likučiai⁶⁷. Archeologo nurodoma vieta nesutampa su 1737 m. plane pažymėto redano vieta. Šis nesutapimas gali būti aiškinamas dvejopai – arba atrastos XVII a. vidurio, iki 1737 m. neišlikusių konstrukcijų liekanos, arba aptikti artefaktai netiksliai datuoti. Galbūt čia rastos 1831–1837 m. įrengtos tvirtovės liekanos ar vėlesnių laikų apkasai. Statant ir likviduojant tvirtovę šiame piliakalnyje 1831 m. ir likviduojant ją 1878 m. galėjo gerokai paspartėti jo erozijos procesai. Į šiaurės rytus nuo 1737 m. plane pažymėto redano archeologinių tyrinėjimų metu rasta laidojimo vieta – aptikti penkių vaikų skeletai⁶⁸. Kapų datuoti nepavyko.

1737 m. plane ant vadinamojo „Gedimino kapo kalno“ (Vilniaus II piliakalnio) nelabai aiškiai pažymėtas bastioninis gynybinis įrenginys, šalia kurio plane parašyta „Moscowi Schantz 1654“. Šis įtvirtinimas turbūt pastatytas iki
1655 m. Jis tikriausiai buvo keturkampis (?) šancas⁶⁹, tačiau XVIII a. pradžioje jau smarkiai apiręs. Dabar piliakalnio aikštelė yra netaisyklingo ovalo formos, 27 × 19 m dydžio, orientuota šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi – galimybės įrengti joje bastioninį įtvirtinimą buvo ribotos. Visuose piliakalnio šlaituose, 3 m žemiau aikštelės, yra 3 m pločio terasa⁷⁰. Tikėtina, kad ji suformuota XVII a. ir turėjo papildomus (medinius?) gynybinius įrenginius. 1989 m. piliakalnio vakarinėje aikštelės dalyje tirtame 13 šurfe aptikta duobė ar gynybinio griovio kraštas, tyrinėjimų vadovės nuomone, sietini su XVII a. gynybiniais įtvirtinimais⁷¹. Duobės dugnas netvarkingai išgrįstas rieduliais. Duobės gylis nuo žemės paviršiaus ~2,2 m, plotis apatinėje dalyje iki 1,5 m. Į šiaurę–šiaurės rytus nuo duobės krašto iki smėlio įžemio kastas judinto žvyro su stambiais rieduliais sluoksnis. Manytume, kad šioje šurfo dalyje atkastos gynybinio įrenginio pyli-

---

⁶⁶ Dundulis B. Lietuva Napoleono agresijos..., p. 132.

⁶⁷ Daugudis V. Nauji duomenys apie Vilniaus Plikojo (Trijų kryžių) kalno praeitį // Lietuvos mokslas. T. II, 2–3 knyga. Vilnius, 1994, p. 170.

⁶⁸ Misiukaitė D. Vilniaus Kalnų parko teritorija koncertinės estrados aplinkoje. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Ataskaita. Vilnius, 1990. LIIR, f. 1, b. 2099,
p. 5–6, 11.

⁶⁹ Šancas – sąlyginai nedidelis bastioninis gynybinis įrenginys.

⁷⁰ Lietuvos piliakalniai. Atlasas. T. III. Vilnius, 2005, p. 352.

⁷¹ Misiukaitė D. Vilniaus pilių muziejaus-draustinio teritorijos ribų nustatymas. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Ataskaita. Vilnius, 1990. LIIR, f. 1, b. 1668.
p. 14, 18–19, brėž. 11.