2004 m. vasario 26 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete Jurgita Verbickienė apgynė disertaciją „Žydai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje: sugyvenimo aspektai“.
Disertacijos gynime dalyvavo gynimo tarybos nariai doc. dr. Algirdas Jakubčionis (posėdžio pirmininkas), habil. dr. Alvydas Nikžentaitis, doc. dr. Algis Povilas Kasperavičius, dr. Larisa Lempertienė, dr. Vytautas Berenis bei oponentai prof. habil. dr. Edvardas Gudavičius ir habil. dr. Tamara Bairašauskaitė.
Šiais tautinės istoriografijos paradigmos įveikos laikais išgyvename susidomėjimo įvairiomis etninėmis mažumomis, visuomenės marginalinėmis grupėmis bangą, kuri reiškiasi naujais straipsniais ir monografijomis, konferencijomis ir kolokviumais, steigiamais institutais ir centrais. Daugiaetninė ir daugiakonfesinė Lietuvos istorija yra dėkingas tokių tyrimų objektas, žadinantis skaitančios visuomenės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje domėjimąsi. Tokiame fone visiškai netikėtai nuskamba ilgamečio Jurgitos Verbickienės pedagoginio vadovo profesoriaus Stanislovo Lazutkos žodžiai, kad ši disertacija iš esmės yra pirmas mokslinis darbas, kuriame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žydų, neabejotinai reikšmingiausios etnosocialinės krašto mažumos, istorija organiškai įtraukiama į Lietuvos valstybės istoriją. Išties ligšiolinė tyrimų tradicija lėmė, kad medievistiniai ir etninių mažumų tyrimai gyveno tarsi atskirus gyvenimus ir atsitiktinai susidurdavo sintetinių istorijos veikalų puslapiuose. Verbickienės disertacija griauna nusistovėjusią tyrimų tradiciją, siūlydama į žydus pažvelgti kaip į vieną iš LDK etnosocialinių grupių. Autorės vartojama „nekrikščionių luomo“ sąvoka yra adekvati luominei LDK visuomenės sąrangai, ši sąvoka padeda struktūrinti gausią disertacijos medžiagą ir atveria perspektyvius tyrimo laukus: žydų, kaip specifinio nekrikščionių socialinio darinio, istorijos tyrimus kitų etnosocialinių bendrijų kontekste.
Pasirinkusi probleminį, o ne chronologinį tyrimo medžiagos dėstymo pobūdį, autorė disertacijos turinį padalijo į penkis pagrindinius skyrius. Pirmajame skyriuje aptariama LDK žydų bendruomenės sandara, antrajame – teisinis ir socialinis statusas, trečiajame – gyvenimas mieste, ketvirtajame – įvaizdis visuomenėje, penktajame – elgsena visuomenėje ir požiūris į ją. Bendrasis darbo objektas yra žydų, kaip LDK visuomenės dalies, istorija ir jų santykiai su krikščioniška visuomenės dauguma. Remiantis sugyvenimo (koegzistencijos) sąvoka, įvairiapusiškai analizuojama žydų ir kitų LDK etninių bei |
dizainas ir programavimas giriaus