tuos vietinius lenkų partizanus, ir tos pačios dienos vakare užėmė Vištytį, Vižainį, Liubavą, Punską, Seinus ir Gibus. Iki liepos 29 d. lenkų kariuomenė iš Suvalkų rajono buvo visiškai atitraukta⁶³.

Lenkams pasitraukus, iš Suvalkų į Marijampolės grupės vadovybę ėmė kreiptis įvairios pakraipos vietinių gyventojų grupės, prašydamos kuo greičiau užimti miestą, nes, nelikus jokios valdžios, jame kilo netvarka. Todėl tos dienos vakare raitelių pulko II eskadronas užėmė miestą ir vietos gyventojų buvo su džiaugsmu sutiktas⁶⁴.

Lietuvių valdžia vietos gyventojams paskelbė, jog Suvalkų krašte bus paliktos plačios savivaldos teisės. Tik miesto rotušėje buvo iškabinta lietuvių tautinė vėliava.

Užėmus Suvalkus, visu frontu pietų link ėmė žygiuoti Marijampolės grupės pėstininkų dalys, kurios rugpjūčio 1 d. užėmė liniją Račkos–Plotičinas–Vygrių ež.–Juodosios Ančios upė iki Aukštatilčio (Wysoki Most)–Gibai–Būdvietis⁶⁵. Tą pačią dieną užėmus Augustavo kanalo liniją, to miesto stotyje buvo paimtas 1 garvežys su 8 vagonais ir atgabentas į Suvalkus. Rugpjūčio 8 d. buvo užimtas ir visas Augustavo miestas⁶⁶.

Rugpjūčio 12 d. Lietuvos kariuomenė pietuose buvo užėmusi šią liniją: Grabovas–Necko ež. šiaurinis krantas–Augustavo kanalo sistema–Sopockinas–Simuchovas–Varėna ir toliau pagal rugpjūčio 6 d. konvenciją⁶⁷. Rugpjūčio
14 d. buvo įsteigta Suvalkų m. ir apskr. komendantūra. Komendantu buvo paskirtas kpt.
K. Skučas⁶⁸.

1920 m. liepos antrojoje pusėje ir rugpjūtį lietuvių kariuomenė taip pat užėmė kai kurias šiaurės rytų Lietuvos vietoves: liepos 21 d. – Breslaują ir Apsą, 22 d. – Lentupį, Kliuščionis, Baltuosius vandenis, Svierionėlius, 23 d. – Tverečių, 28 d. – Kazėnus, rugpjūčio 9 d. – Švenčionėlius, Švenčionis ir Adutiškį. Rugpjūčio 25 d. buvo užimta Varėnos–Marcinkonių–Valkininkų geležinkelio linija, Senieji Trakai, Lentvaris, Naujoji Vilnia ir priartėta prie pat Vilniaus⁶⁹.

1920 m. rugpjūčio 10 d. belaisvių stovyklose buvo internuoti 103 lenkų karininkai ir 3520 kareivių. Faktiškai jie buvo laikomi karo belaisviais⁷⁰. Tų metų liepos 27–rugpjūčio 8 d. veikusios specialios komisijos apskaičiavimu, iš lenkų paimto karo grobio vertė siekė apie 887 558 auksinus. Šį grobį sudarė patrankos, kulkosvaidžiai, šautuvai, revolveriai, dviračiai kulkosvaidžiams, dėžės šoviniams, vežimai, virtuvės, optikos prietaisai, balnai, kabelis, brezentas ir kt. Minėtą grobį surinko lietuvių kariuomenės dalys. Pažymėtina, jog jis ypatingos vertės neturėjo⁷¹.

Lietuvos karinė vadovybė, sužinojusi, jog bolševikų kariuomenė prie Varšuvos patyrė nesėkmę ir stumiama atgal, pareikalavo, kad raudon-

___

63 Santykiai su lenkais (1920 07 17–24) // Kariškių žodis, 1920, liepos 29, Nr. 31, p. 293; Santykiai su lenkais (1920 07 24–31) // Ten pat, 1920, rugpjūčio 5, Nr. 32, p. 305; Pažymėtini įvykiai… // Karys. Nr. 28,
p. 562.

64 Santykiai su lenkais (1920 07 24–31) // Kariškių žodis, 1920 rugpjūčio 5, Nr. 32, p. 305.

65 Ten pat.

66 Pažymėtini įvykiai… // Karys. Kaunas, 1930,
Nr. 32, p. 622.

67 Lietuvos kariuomenės generalinio štabo viršininko gen. ltn. M. Katchės telefonograma Nr. 814 bolševikų IV armijos revoliucinės karinės tarybos nariui
J. Mežlaukiui // LCVA. F. 496, ap. 2, b. 779, l. 10.

68 1920 m. įsakymai Lietuvos kariuomenei // Ten pat, f. 384, ap. 1, b. 23, l. 246.

69 Pažymėtini įvykiai… // Karys. Nr. 32, p. 622.

70 Žinios apie lenkų karo belaisvius 1920 m. rugpjūčio 10 d. // LCVA. F. 384, ap. 2, b. 138, l. 4.

71 Iš lenkų paimtas karo grobis, apskaičiuotas ir įvertintas specialios komisijos 1920 m. liepos 27–rugpjūčio 6 d. // Ten pat, f. 1, ap. 1, b. 88, l. 38–46.