| tu. O salos pilį Kęstutis įkūręs prieš pat 1377 metus. Pasak Jurgio Ordos, Gediminas išplėtęs ir sutvirtinęs pusiasalio pilį, pradėtą statyti dar XIII amžiuje. Tai visiškai kita principinė pozicija Trakų pilių istorijos klausimu.
Tokiai Jurgio Ordos išvadai pritarė J. Jurginis8, nors Jurgio Ordos dokumentuose ne viskas pakankamai argumentuota. Tą išvadą palaikė ir Mečislovas Jučas. Vėlesni Trakų pilių tyrinėtojai (Algirdas Baliulis ir kt.9), turėdami naujų archeologinių dokumentų, analizavo išsamiau. Algirdas Baliulis daro tokią išvadą: Jurgio Ordos nuomonę, kad pusiasalio pilj, ypač priekinę jos dalį, išplėtė Gediminas, patvirtina ir Adolfo Tautavičiaus teiginys apie pusiasalio pilies statybos eigą. Beje, bendraautoriai Stasys Abramauskas, V. Levandauskas ir Stanislovas Mikulionis 1972-1975 m. paskelbtuose straipsniuose irgi priėjo išvadą, kad pusiasalio pilies statyba prasidėjo Gedimino laikais. Remdamasis Irenos Jučienės nuomone, kada Trakų miesto teritorijoje pradėjo kurtis ar jau gyveno žmonės, bei Jurgio Ordos nuomone apie Trakų pusiasalio pilies statybos laiką, Algirdas Baliulis bei jo bendraautoriai Stanislovas Mikulionis ir Algimantas Miškinis atsargiai siūlo svarstyti dar ir ankstesnę negu XIV a. pradžia ar pirmoji pusė miesto įkūrimo versiją.
Iš viso to matyti, kiek vetinga istoriografijoje buvo Jurgio Ordos išvada vienu svarbesnių Lietuvos istorijos klausimų. Jau vien tai Jurgiui Ordai leidžia užimti deramą vietą Lietuvos istorijos istoriografijoje.
Šių eilučių autorius turi 1960 ar 1961 metų vasarą iš Jurgio Ordos gautus dviejų jo niekur neskelbtų istorijos rašinių rankraščius rusų kalba, kaip galimus panaudoti studijoms. Jie neabejotinai vertingi, nors medžiaga ir išvados, ko gero, nėra tokio lygmens arba bent taip nenuskambės kaip jo išvados apie Trakų pilis.
Keturių puslapių rašinys "Vilnaus centrinis senųjų aktų archyvas" (apie 0,2 autorinio lanko) datuotas 1948 m. gruodžio 6 d. data. Jis neabejotinai parašytas tuometinių archyvų vadovų savišvietai. Jurgis Orda, dirbdamas archyve, buvo sukrėstas iš esmės barbariškų planų ardyti istoriškai susiformavusius archyvinių fondų kompleksus. Tai daryti draudė netgi tarybinės archyvų darbo taisyklės. Buvo užsimota išardyti senųjų aktų knygų kompleksą. Šiek tiek knygų buvo manoma palikti Lietuvoje, o kitas atiduoti į Minsko, Gardino, Vitebsko, Smolensko, Briansko ir netgi Rygos archyvus.
Iš to rašinio mums įdomios yra tik išvados (keturi punktai). Šitai dabar jau bene visuotinai suvokiama, bet 1948 metais tai buvo nauja (ir labai drąsu!) Lietuvos istoriografijoje. Pirmiausia Jurgis Orda čia pareiškia, kad Vilniaus senųjų aktų archyvas archyviniu bei istoriniu požiūriu |
dizainas ir programavimas giriaus