įvyko gegužę, buvo apsvarstyta 20 prašymų pripažinti pirmūnais76. O įsakymas kariuomenei apie Kariuomenės pirmūnų medalį buvo išleistas tik liepos 5 dieną, kai Lietuva jau buvo okupuota77. Jį pasirašė div. gen. V. Vitkauskas, tuo metu ėjęs krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado pareigas.

Nė vienas pirmūnas šio medalio negavo. Prasidėjusi okupacija nutraukė komisijos darbą, visi 300 pagamintų medalių ir 600 jų priedų, ženkliukų su užrašu „1917 P 1919“, buvo perduoti Vytauto Didžiojo karo muziejui. Dabar ten saugoma 157 medaliai ir 504 ženkliukai. Likę medaliai dėl nesąžiningų žmonių veikos ir sovietmečiu buvusios netinkamos tarpukario vertybių apsaugos politikos pateko kolekcininkams į rankas.

Seimui svarstant ir tvirtinant kariuomenės pirmūnų medalį, organizacija tęsė savo veiklą. Atgavus Vilnių ir Vilniaus kraštą, buvo nutarta įsteigti skyrius Vilniuje, Švenčionėliuose ir Ukmergėje. Steigti Vilniaus skyrių buvo pavesta plk. Pranui Kaunui. Steigiamasis susirinkimas įvyko 1940 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto ir apskrities komendanto kabinte. Dalyvavo 12 asmenų, kurie išrinko valdybą. Pirmininku buvo paskirtas plk. Jonas Šlepetys, nes plk. P. Kaunas dėl didelio užimtumo savo tiesioginiame darbe atsisakė šių pareigų. Jis sutiko būti vicepirmininku, o sekretoriumi buvo išrinktas ats. mjr. Pranas Gudelis. Kandidatu liko mjr. Stasys Valiuškis. Taip pat buvo išrinkta revizijos komisija, į kurią įėjo ats. karininkas Bronius Draugelis, ats. karininkas Anicetas Rimdžius ir Augustinas Liutkus78. Švenčionėlių skyriaus pirmininku buvo paskirtas Vladas Šekštelis, o Ukmergės – plk. ltn. Vincas Matulionis79. Naujai įsteigti skyriai priėmė nutarimus įsitraukti į Ginkluotosioms krašto pajėgoms remti fondo darbą, įsipareigojo rinkti metalo laužą ir dalyvauti visose valstybinėse šventėse. Tačiau okupacija nutraukė šios ir kitų buvusių karių organizacijų veiklą, nes nuo 1940 m. birželio 27 d. buvo sustabdyta iki tol veikusių organizacijų veikla. Archyviniuose dokumentuose randame 1940 m. liepos 2 d. raštą Vidaus reikalų ministerijai, kuriame prašoma leisti toliau veikti Kariuomenės pirmūnų sąjungai80. Kada buvo uždaryti kiekvienas skyrius, duomenų neturime, tačiau, spręsdami pagal Zarasų skyriaus uždarymo datą – liepos 8 dieną – galime teigti, kad tuo pačiu metu turėjo būti uždaryti ir kiti skyriai. Likviduoti Kariuomenės pirmūnų sąjungą buvo baigta
1940 m. rugsėjo 5 d., o jos dokumentai perduoti Vytauto Didžiojo karo muziejui, kuris nuo
1940 m. liepos 25 d. buvo pavadintas Kariškai istoriniu. Juos priėmė plk. J. Šarauskas. Į Centrinį valstybės archyvą Kariuomenės pirmūnų sąjungos bylos, manytume, pateko šeštame dvidešimtojo amžiaus dešimtmetyje, kai buvo vykdoma muziejaus eksponatų naikinimo ir perdavimo VRM akcija.

Nuo įsikūrimo dienos, 1937 gruodžio 31 d., iki 1939 m. sausio 1 d., Kariuomenės pirmūnų sąjunga įsteigė 21 skyrių apskričių miestuose ir dar du skyrius mažesniuose miestuose: Pasvalyje ir Ukmergėje. Centras buvo Kaune, Sapiegos gatvėje Nr. 1, telefonas 22 111, o kiekvieno skyriais valdyba buvo ten, kur dirbo jo pirmininkas. Tai buvo kultūrinė organizacija, neturėjusi jokio turto ir nesukaupusi pajamų, tik antspaudus ir vieną trispalvę (ž. b. r.) vėliavą, veikusi visoje

---

76 Kariuomenės pirmūnų medalio komisija jau dirba. Ten pat, 1940, birželio 13, Nr. 24.

77 Įsakymas kariuomenei Nr. 78. Kaunas, 1940 metų liepos mėn. 5 d. Rikiuotės sritis. § 1–4.

78 Raštas apie Vilniaus skyriaus steigiamąjį susirinkimą // LCVA. F. 1446, ap. 1, b. 42, l. 8, 15.

79 Naujieji skyrių pirmininkai // LCVA. F. 1446,
ap. 1, b. 1, l. 252–254.

80 Prašymas Vidaus reikalų ministerijai Nr. 96.
1940 m. liepos 2 d. Ten pat, l. 264.