rėjo įtakos Vokietija ir Lenkija. Lietuva pabrėždavo Vilniaus ir Klaipėdos, o Čekoslovakija – vokiečių mažumos ir Sudetų problemas.
4. Trečiajame dešimtmetyje Čekoslovakija tapo vienu iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Nors buvo dviejų šalių ekonomikos struktūros skirtumų, Čekoslovakija pajėgė išlaikyti tvirtą poziciją Lietuvos rinkoje, nors jai konkurenciją sudarė Vokietija. Ketvirtajame dešimtmetyje Čekoslovakija buvo įtraukta į Lietuvos pramonės plėtotę.
5. Dėl karininkų stokos, karinės patirties ir ginkluotės Lietuva buvo suinteresuota palaikyti glaudžius santykius su Čekoslovakijos kariuomenės atstovais. Santykių raida karinio bendradarbiavimo srityje buvo susijusi su politiniu ir ekonominiu bendradarbiavimu ir tiesiogiai atspindėjo dvišalių santykių pobūdį, viešai deklaruotą abiejų šalių.
6. Kultūrinių santykių plėtra vyko nepriklausomai nuo politinių aplinkybių ir intensyvėjo savaime. Kultūriniai santykiai buvo plėtojami teatro, švietimo, mokslo, meno, muzikos, žiniasklaidos ir knygų leidybos srityse.
Vadovas doc. dr. S. Kaubrys, kalbėdamas apie disertantę ir jos disertaciją, pabrėžė D. Bukelevičiūtės drąsą ir ryžtą imantis gvildenti „nestandartinę“ temą, jos nuolatines konsultacijas su komiteto nariu dr. L. Švecu, darbą Čekijos archyvuose. S. Kaubrys, kaip darbo vadovas, kvietė „atvirai diskusijai“ ir sutiko pasidalyti būsima „kritikos ugnimi“, nes kartu įveikta nemažai sunkumų (dėl skirtingo šalių „geografinio“ ir „politinio dydžio“, tradicijos ir raidos tendencijų).
Pirmasis oponentas doc. dr. A. Kasperavičius turėjo disertantei priekaištų dėl pirmosios darbo dalies struktūros ir prieduose esančios lentelės informacijos turinio, antrasis – doc. dr. S. Pivoras – dėl dėmesio stokos tarptautiniams santykiams 1938–1939 m. ir Čekoslovakijos oficialiosios pozicijos Baltijos antantės kūrimo atžvilgiu (trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje) raidai, tačiau abu pripažino, kad disertacija atitiko keliamus reikalavimus ir siūlė D. Bukelevičiūtei suteikti humanitarinių mokslų daktaro laipsnį.
Disertantė išsamiai atsakė į visus pateiktus klausimus, drąsiai komentavo oponentų ir tarybos nariams abejonių sukėlusius teiginius, todėl Istorijos mokslo krypties tarybos nariai vieningai pritarė siūlymui suteikti Daliai Bukelevičiūtei humanitarinių mokslų daktaro laipsnį už disertaciją „Lietuva ir Čekoslovakija 1918–1939 metais: dvišalių santykių dinamika“.
Belieka tikėtis, kad Lietuvos (o gal ir Čekijos) skaitytojas artimiausiu metu turės galimybę išvysti D. Bukelevičiūtės disertacijos pagrindu išleistą monografiją, skirtą dvišalių santykių dinamikos 1918–1939 m. analizei.
Sandra Grigaravičiūtė
|