karaimus. Iš tikrųjų 1506 m. pabaigoje į Žygimantą Senąjį kreipėsi „... visi Lucko žydai – rabinistai, karaimai“⁴. Tokia prasme termino žydas vartojimas šaltiniuose nėra klaidingas, nes savo prasme, žymint religinę priklausomybę ir kartu išskirtinį žydų bei karaimų teisinį statusą LDK, jis atitinka mums įprastesnį terminą krikščionis, įvardijantį išpažįstančius krikščioniškas religijas. Nors ir tikslus, toks šaltiniuose vartojamo termino žydas aiškinimas nieko negelbsti, norint atskirti, kas minimas šaltinyje: žydas ar karaimas. LM terminas Lucko žydas istoriografijoje iš esmės neaptartas, nors taip pat, kaip ir Trakų, neįmanoma apibrėžti jo tikrosios prasmės. Kita vertus, yra akivaizdžių įrodymų, kaip ir anksčiau cituotame akte, jog Lucke gyveno ir žydai, ir karaimai. Veikiausiai tai, kad Trakai buvo LDK karaimų religinis ir kultūrinis centras, paskatino autorius ne tik labiau domėtis Trakų karaimų istorija, bet ir greičiau aiškinti šaltinių terminą Trakų žydas, kartu padarant jį diskusijų objektu.

Galima skirti dvi visiškai priešingas šį terminą iššifruoti bandžiusių autorių grupes. Pirmieji⁵ apskritai nekreipė dėmesio į Trakų žydo prasmės dvilypumą ir, pažodžiui suprasdami terminą, visus Trakų žydus priskyrė žydams rabinistams. Tuo tarpu antroji autorių grupė⁶, Trakams suteikusi išskirtinio miesto, kuriame dėl religinių skirtumų negalėjo sugyventi žydai ir karaimai, statusą, Trakų žydo terminą iššifravo ne mažiau viena reikšme, siūlydami jį suprasti kaip Trakų karaimas. Šia termino aiškinimo versija perdėm sureikšminamas Trakų miesto paminėjimas, antrosios grupės autorių net traktuojamas kaip pagrindinis požymis, įrodantis, kad akte minimi būtent karaimai. Jei dar kartą grįžtume prie Lucko žydų, įsitikintume, kad Lucko paminėjimas ne tik neskiria, bet ir negali atskirti Lucko karaimo nuo Lucko žydo, juo labiau kad šaltiniuose vartojamas terminas žydas žymi ir vienus, ir kitus. Reikia pripažinti, kad pirmajai grupei priskirti autoriai, jei ir nebuvo visiškai teisūs, neskyrę žydų nuo karaimų, tačiau tikslesni, nes tokia pozicija tiko visai be išimties LDK teritorijai ir neiškreipė šaltinių termino žydas esmės. Tuo tarpu pasirinkus antrąją tik vienam LDK miestui tinkančią Trakų žydo aiškinimo versiją, sunku išvengti nesklandumų, ypač analizuojant LM aktų turinį. Atsisakius dirbtinės vien tik Trakams taikomos neįmanomo žydų ir karaimų sugyvenimo sąlygos, galimas trečias LM termino Trakų žydas aiškinimo variantas: vienodai, kaip ir visoje LDK, suprantant dvigubą termino Trakų žydas prasmę – žydas ir karaimas. Kitaip sakant, Lucko žydo prasmė turi būti tapati Trakų žydui. Todėl prasminga apsvarstyti iki šiol istoriografijoje⁷ tik kaip nedrąsią prielaidą pasirodžiusią mintį (nuolat neigtą, bet niekada rimtai nenagrinėtą), kad Trakuose veikė dvi – žydų ir karaimų – bendruomenės.

Analizuodami netradicinį problemos sampratos variantą, pradėkime tradiciškai, kaip ir visi autoriai, vienaip ar kitaip svarstę Trakų žydų klausimą, nuo Žilbero de Lanua apsilankymo Trakuose. XV a. antrajame dešimtmetyje Žilberas de Lanua jau fiksuoja Trakų daugiatautiškumo faktą, mieste ir aplinkiniuose kaimuose radęs ten gyvenančių totorių, vokiečių, lietuvių, rusų ir „labai daug žydų“⁸. Šis prancūzo pastebėjimas – tai jo interpretacijų variantiškumo istoriografijoje pradžia, visais įmanomais būdais bandant rasti Trakuose karaimų, kurie tiesiogiai nepa-