| ar sovietmečiu Lietuvos kaime vyko nuosavybės sampratos kategorijų ir jų paveikti bendruomenės struktūrų pokyčiai. Pagal tikslo problemiškumą analizuojamas ideologinis bei juridinis nuosavybės santykių traktavimo pasikeitimas, naujų institucijų kūrimas ir kolektyvizmo principų diegimo laipsnis (t. y. imamas visuomenės paveikimo lygmuo). Taip pat nagrinėjamas realus valstybinio ir privataus sektorių santykis bei pastarojo įtaka socialinei kaimo bendruomenės diferenciacijai.
Teorinis laukas
Tiriant bet kurios visuomenės grupės, bet kurio laikotarpio nuosavybės santykius, kaip kompleksinį sociokultūrinį fenomeną, vadovavimasis vienu, nors ir nepriekaištingai sudarytu, teoriniu „tinkleliu“ ar modeliu dažnai gali suponuoti didelę aktualių tyrimo gairių nustatymo bei išvadų paklaidos tikimybę. Siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti tokios rizikos tikimybę būtina kompleksiškai apžvelgti kuo platesnį minėto fenomeno tarpdalykinių tyrimų spektrą4.
Sovietų Sąjungos valstybės valdymo bei centralizuotas planinės ekonomikos modelis akivaizdžiai skyrėsi nuo rinkos ekonomikos ir demokratijos principais grindžiamų valstybių. Tokia padėtis skatino Sovietų Sąjungos ir kitokių ūkinio bei socialinio modeliavimo kilmės šaltinių paiešką. Stengtasi atrasti skiriamąją liniją / ribą, nurodančią, kodėl „mes“ skiriamės nuo „jų“, kas šią dichotomiją sąlygoja bei koks galimas tolesnis Sovietų Sąjungos likimas.
Abipus „geležinės uždangos“ teorijos, per socialinį tyrinėjimo lygmenį ad hoc nagrinėjančios sovietinio bloko ir jį sudarančių visuomenių sandarą, dažnai iškelia ir nuosavybės santykių vaidmens klausimą. Vakaruose praėjusio šimtmečio viduryje vienos įtakingiausių ir populiariausių tapo K.Marxo „azijinio gamybos būdo“ bei K. A. Witffogelio „hidraulinių visuomenių“ koncepcijos, kuriomis remiantis sovietinės visuomenės sandara aiškinama įvairiais nuosavybės santykių bei darbo organizavimo aspektais5. Kitoje „uždangos“ pusėje šis klausimas viešai buvo nagrinėjamas tik tiek, kiek tai tilpo į siaurą marksistinės-lenininės koncepcijos rėmą6.
Sovietinio bloko egzistavimo pabaigoje susiformavo „komunizmo ir pokomunizmo“ antropologijos tyrimų kryptis7, išplėtojusi mikro-lygmens įtakos makrolygmeniui koncepciją. Tai tranzitologijos dalis, kurios tyrimo objektas – buvusio sovietinio bloko visuomenėse vykstantys sociokultūriniai pokyčiai, susiję su galios svertų pakitimo klausimu ir jo refleksija mikrolygmens atžvilgiu8.
Straipsnyje aptariamam tyrimui artimiausi yra antropologų Caroline Humphrey, Katerine Verdery, Chris Hann, Nancy Ries tyrimai, akcentuojantys formalių bei neformalių santykių vaidmens svarbą visuomenėse. Pabrėžiamas sovietmetyje susiformavusių ryšių ir priėjimo prie išteklių išlikimo aspektas, turintis įtakos ir tolesnei posovietinės visuomenės raidai bei atitinkamoms gyventojų reakcijoms į
___
4 Bourdieu P., Wacquant L. Įvadas į refleksyviąją sociologiją. Vilnius, 2003, p. 50–51.
5 Wittfogell K. Die orientalische Despotie: Eine vergleichende Untersuchung totaler Macht. Köln, 1962, p. 104.
6 Minėti teoretikai šiame straipsnyje imami tik kaip tarpdalykiniame kontekste vyravusių teorinių nuostatų, gairių bei atskirų įžvalgų kūrėjai, griežtai kvestionuojant jų viską apimančius futuristinius ir / ar unifikuojančius visuomenių raidos modelius.
7 Verdery K. Uncertain Transition: Ethnographies of Change in the Postsocialist World. London, 1999, p. 4.
8 Sampson S. When Transition Ends. The Emergence of Post-post-Communism in Eastern Europe // American Antropological Association Annual Meeting Chicago.
Chicago, 1999, p. 49–50. | 
dizainas ir programavimas giriaus