Be karinės, rasistinės ir evoliucionistinės teorijų, nagrinėjant lažinio palivarkinio ūkio stambėjimo priežasčių problemą ypač vertingi ekonomikos istorikų, tyrinėjusių išorinių priežasčių reikšmę, darbai. Šiai srovei atstovauja G. Vernadsky23, V. Tschebotarioff-Billo24, P. Skwarczynskio25, J. Blumo26, O. P. Backuso27, E. D. Domaro28, A. Kahano29 K. von Loewe30, L. Makkai31, B. K. Kiraly32, A. Kaminskio33, W. E. Wrighto34, R. Millwardo35 darbai, kuriuose lažinio palivarkinio ūkio plėtimosi teritorijose į rytus nuo Elbės priežasčių ieškoma naujos Europos ūkio konjunktūros padiktuotose sąlygose. Jų teiginius galima apibendrinti taip: remiantis turimais duomenimis šiuo metu būtų pernelyg vienašališka tvirtinti, kad Vidurio ir Rytų Europos regione lažinio palivarkinio ūkio stambėjimą ir baudžiavos sunkėjimą lėmė tik eksportas, o feodalinių prievolių didėjimą skatino tik ekonominiai grūdų prekybos poreikiai. Kita vertus, būtų netikslu teigti, kad tarp išaugusio grūdų eksporto ir baudžiavos stiprėjimo nebuvo priežastinio ryšio: ekonominių ir socialinių politinių pokyčių eigą ir rezultatus lemia išorinės (tarptautinės) sąlygos ir, žinoma, pačios šalies ekonominė politika36.
Šių tyrinėtojų teigimu, ne grūdų prekyba sukūrė lažinį palivarkinį ūkį ir baudžiavą – ji buvo žinoma ir anksčiau. Grūdų prekyba nebuvo lemiama – tik pagreitino jau išryškėjusias tendencijas. Vidurio ir Rytų Europa XVI a. antrojoje pusėje Vakarų Europos rinkos „neatrado“, o priešingai. Nuo XV a. vidurio Vakarų bei Vidurio ir Rytų regionų prekyba nebuvo retas atvejis. XVI a. viduryje žymus grūdų kainų padidėjimas („kainų revoliucija“) žymėjo kokybinį lūžį tarpregioninėje prekyboje. Anksčiau intensyvi prekyba vyko Vidurio ir Rytų Europos regione, o jo prekyba su Vakarų Europa pagal svarbą buvo antroje vietoje. Tačiau XVI a. viduryje radikaliai pasikeitė žemės ūkio žaliavos eksporto kryptis – jis sukoncentruojamas Vakarų Europos kryptimi. Ši iki tol neegzistavusi tokio masto žemės ūkio žaliavų paklausa padidino lažinio palivarkinio ūkio stambėjimo pagreitį Vidurio ir Rytų Europoje bei juridiškai įteisino šimtmetį trukusį baudžiavos sunkėjimo (arba jos restauravimo) procesą.
--- valstiečių lažinio darbo naudojimu. Minėti pakitimai nebuvo natūralios evoliucijos produktas, o atsirado XV a. antrojoje pusėje – XVI a. įvykus esminiams pokyčiams politinėje, socialinėje ir ekonominėje Vidurio ir Rytų Europos kraštų raidoje. Istorikams marksistams ji nepriimtina metodologiškai, nes sprendžiant klausimą tokiu būdu, neatsižvelgiama į milžiniškus socialinių ekonominių santykių išsivystymo skirtumus tarp XIII a. ir XVI a. Žr. Zientara B. Z zagadanień tzw. „wtórnego poddaństwa“ w Europie środkowej, 1956, s. 37–48.
23 Vernadsky G. Feudalism in Russia // Speculum. 1939, Jul., vol. 14, issue 3, p. 300–323.
24 Tschebotarioff-Bill V. The Circular Frontier of Muscovy // Russian Review. 1950, Jan., vol. 9, issue 1, p. 45–52.
25 Skwarczynsk P. The Problem of Feudalism in Poland up to the Beginning of the 16th Century // The Slavonic and East European Review. 1956, June, vol. 34, no 83, p. 292–310.
26 Blum J. The Rise of Serfdom in Eastern Europe, p. 807–836.
27 Backus O. P. The Problem of Feudalism in Lithuania, 1506–1548 // Slavic Review. 1962, Dec., vol. 21, no 4, p. 639–659.
28 Domar E. D. The Causes of Slavery or Serfdom: A Hypothesis // The Journal of Economic History. 1970, Mar., vol. 30, issue 1, p. 18–32.
29 Kahan A. Notes on Serfdom in Western and Eastern Europe, p. 86–99.
30 Loewe K. Commerce and Agriculture in Lithuania, 1400–1600 // The Economic History Review. 1973, vol. 26, issue 1, p. 23–37.
31 Makkai L. Neo-Serdom: Its Origin and Nature in East Central Europe // Slavic Review. 1975, Jun., vol. 34, no 2, p. 225–238.
32 Kiraly K. B. Neo-Serfdom in Hungary // Slavic Review. 1975, Jun., vol. 34, no 2, p. 269–278.
33 Kaminski A. Neo-Serfdom in Poland–Lithuaniu // Slavic Review. 1975, Jun., vol. 34, no 2, p. 253–268.
34 Wright W. E. Neo-Serfdom in Bohemia // Slavic Review. 1975, Jun., vol. 34, no 2, p. 239–252.
35 Millward R. An Economic Analysis of the Organization of Serfdom in Eastern Europe // The Journal of Economic History. 1982, Sep., vol. 42, issue 3, p. 513–548.
36 Plg. Balcerowicz L. Socializmas, kapitalizmas, transformacija. Budapestt, p. 128. |