Kaip matome, nacionalinis klausimas gan dažnai iškylantis daugelyje pasaulio valstybių įvairiomis konfliktinėmis formomis ir turiniu tebėra aktualus, ir ypač dažnai kaip tautinių mažumų problema.
Šiandieninė Lietuvos politika tautinių mažumų atžvilgiu turėtų ieškoti savo tęstinumo ir remtis istoriniu patyrimu. Deja, tarpukario Lietuvos valstybės patirtis nėra istorikų pakankamai ištirta. Kaip žinoma, dažnai LKP istorijos problemoms skirtas darbas, siekiant apologetinių tikslų, stokojo objektyvumo. Vietoje racionalios kritikos, kaip tyrinėjimo metodo, buvo gana plačiai taikytas "istorijos įrėminimo" į marksistinę teoriją metodas, kuris supolitizavo, nuasmenino ir pagaliau iškreipė istoriją. 0 pasak žymaus prancūzų istoriko M. Bloko, iškreipta istorija gimdo nepasitikėjimą istorija apskrita1. Taigi teorinių marksizmo nuostatų nacionaliniu klausimu vien aiškinamasis aspektas jau nebegali būti pakankamas tuometinio Lietuvos komunistų veikimo tarp tautinių mažumų gilesnės analizės pagrindas.
Taigi atsižvelgiant į tai, mūsų aptariamo laikotarpio problema aktuali vien todėl, jog iš esmės neturime ne tik objektyvaus, kritinio, bet nė vieno daugiau ar mažiau išsamesnio jos tyrinėjimo. Yra žinoma, kad LKP buvo internacionali partija, o tarp jos narių prioritetines pozicijas, be jokių abejonių, turėjo žydai. Tad šia prasme LKP dėmesys žydų mažumai buvo visai suprantamas. Čia reikėtų tik pabrėžti, jog iš įtakingesnių Lietuvos politmiame - visuomeniniame gyvenime tautinių mažumų tarp žydų LKP turėjo santykiškai palankiausias veikimo sąlygas. Naudojantis LKP veiklos tarp žydų analize, šios publikacijos tikslas — išryškinti tikruosius LKP siekius tarp tautinių mažumų ir jų įgyvendinimą ribojančias priežastis.
Pradiniu Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir įtvirtinimo etapu, kurį kai kurie iš teisės istorikų ir teoretikų apibūdina kaip "seimokratinio parlamentarizmo" laikotarpį, ne paskuti- |
dizainas ir programavimas giriaus