| kitam kontekstui ir vienmačio požiūrio į praeities visuomenės reiškinių raidą. Jie taip pat abejoja dėl KPS teorijos teiginio, jog prekybiniai ryšiai su branduoliu buvo nenaudingi periferijai. Branduolio valstybėms nereikėjo dirbtinėmis pastangomis (politinėmis, ekonominėmis bei karinėmis galiomis) palaikyti prekybos ryšius. Priešingai Wallersteino požiūriui, Chirotas ir Hallas teigė, jog periferinės valstybės buvo suinteresuotos prekybos ryšiais labiau nei branduolio valstybės, kadangi prekyba (arba jos visiškas nebuvimas) skatino ekonomikos raidą79.
Istorinis sociologas Thomas R. Shannonas pažymi, kad daugelis sociologų KPS prieigą įvardija kaip holistinę – Wallersteinas preferuoja pasaulinį kontekstą, taip sulaukdamas pagrįstos kritikos, jog aiškindamas šalies specifinę raidą neatsižvelgia į lokalinį kontekstą80. Kita vertus, Shannono teigimu, daugelis sociologų kritikų KPS teorijoje įžvelgė Wallersteino implicitines pastangas sukurti visuotinę istorijos teoriją (angl. general theory of history). Sociologų kritikų teigimu, socialiniams mokslams (imituojant gamtos mokslus) atrasti ir išplėtoti tarptautinės sistemos „dėsnius“, socialinį, politinį ir ekonominį elgesį reguliuojančius pastovius modelius neleidžia ne tik visuomenių skirtumai (arba įvairūs tos pačios visuomenės laikotarpiai), bet ir pati dalykų prigimtis81.
Prie netiesioginių Wallersteino KPS teorijos kritikų galime priskirti amerikiečių ekonomistą, reikšmingiausią vadinamosios naujosios institucionalistinės ūkio istorijos atstovą Douglassą C. Northą, tyrusį ūkinės raidos įvairiuose pasaulio regionuose skirtumų priežastis. Anot Northo, imperialistinės, arba centrinės, ekonomikos augimas vyksta dėl to, kad tam tikra institucinė struktūra jai leidžia išnaudoti priklausomas, arba periferines, ekonomikas. Tiek praeities, tiek dabarties ekonomikos istorija pateikia augančių, stagnacinių ir smunkančių ekonomikų pavyzdžių – tai verčia išsiaiškinti, kokios institucinės ypatybės lemia jų skirtumus. Galime teigti, kad Wallersteino KPS teorijoje trūksta eksplicitinio institucinio geoekonominių zonų hierarchijos atsiradimo aiškinimo. Northas nurodo išnaudojimo modelių (šiems priskiriama KPS – D. Ž.) trūkumą, kad šie (jeigu šalys neturtingos dėl to, kad yra institucinės struktūros, slopinančios jų augimą, aukos) nekelia klausimo: ar tokia institucinė struktūra joms buvo primesta iš šalies, ar atsirado dėl endogeninių veiksnių, ar dėl abiejų šių veiksnių sąveikos (kursyvas mano – D. Ž.)?82 Deja, ypač svarbios minėtų veiksnių sąveikos analizės nerandame Wallersteino darbuose – tai neišvengiamai rodo KPS teorijos spragą.
Nepaisant įvairiapusės motyvuotos Wallersteino KPS teorijos kritikos, joje gausu impulsų, naudingų svarstant problemas, priklausančias sunkiausiems ir kartu reikšmingiausiems socialinių ir humanitarinių mokslų klausimams. Netgi kritiškiausiai jos atžvilgiu nusiteikęs istorikas Brenneris pripažino, kad kai kurios KPS teorijos dalys yra novatoriškos ir naudingos. Istorikas pritaria Wallersteinui, kad pasaulinės rinkos atsiradimas savaime dar negarantuoja šalies ekonomikos pakilimo. Kita šio pakilimo sąlyga yra pasirinkto gamybos metodo funkcija pasauliniame darbo pasidalijime83. Istorijos sociologai Robertas A. Denemarkas ir Kennethas P. Thomas, pripažindami pasaulinio konteksto svarbą šalies socialinei-eko-
___
79 Chirot D., Hall T. D. World-System Theory // Annual Review of Sociology, 1982, p. 92–93.
80 Shannon R. T. An Introduction to the World-System Perspective, 1996, p. 181–182.
81 Ibidem, p. 182–184.
82 North D. C. Institucijos, jų kaita ir ekonomikos veikmė / Iš anglų k. vertė A. Degutis. Vilnius: Eugrimas,
2003, p. 170–171.
83 Brenner R. Economic Backwardness in Eastern Europe in Light of Developments in the West, 1989, p. 36. |
dizainas ir programavimas giriaus