Perversmų Baltijos šalyse skirtybės pirmiausia susijusios su nevienodų laikotarpių, kuriais jie vyko, aplinkybių skirtumais, mat 1926 ir 1934 m. nebuvo vienodos socialinės ekonominės sąlygos (pasaulinė krizė ir jos padariniai Latvijoje, Estijoje ir tik lokali krizė Lietuvoje) bei tarptautinė padėtis (dešiniųjų radikalų suaktyvėjimas fašistams atėjus į valdžią Vokietijoje ir Stalino diktatūros įsitvirtinimas SSRS). Ryškiausias skirtumas buvo tas, kad 1926 m. perversmas buvo nukreiptas prieš kairiųjų koalicijos vykdomus ir dar rengiamus pertvarkymus, o 1934 m. perversmais lyg siekta užbėgti už akių galimam dešiniųjų ekstremistų atėjimui į valdžią, nors yra duomenų, kad K. Ulmanis perversmo būdu taip pat norėjo pašalinti iš kelio stipriausią Latvijos politinę partiją – socialdemokratus. Skyrėsi ir perversmų technika. Valdžia buvo nuversta tik Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje valdžioje buvę žmonės dar labiau joje įsitvirtino – turėję dalį demokratinės valdžios užgrobė ją visą ir pavertė autoritarine. Tačiau visose Baltijos šalyse per perversmus buvo sugriauta demokratinė sistema ir jau vien dėl to perversmų pamokos turi išlikti mūsų kultūrinio ir politinio paveldo atmintyje.