Antrajame „LKB Kronikos“ numeryje buvo pranešta, kad 1972 m. kovą Prienų parapijos klebonijoje atliktos kratos metu ieškota „maldaknygių ir „samizdato“ literatūros“, o balandį „ieškota „Samizdato“ literatūros“ ir Kauno Aleksoto parapijos altaristo Šalčiaus bute26. Taigi „samizdato“ termino vartojimas aštuntojo dešimtmečio pradžioje Lietuvoje plėtėsi: terminas jau ne tik apibrėžė vien iš Rusijos ateinančią pogrindinę spaudą, bet pradėjo susitapatinti ir su pogrindinės lietuviškos spaudos kategorija.

Tokie pokyčiai fiksuojami ir to meto sovietinio saugumo Lietuvoje leksikone. 1972 m. Lietuvos KGB 5-ojo skyriaus paskaitoms paruoštoje medžiagoje, nagrinėjančioje be valdžios žinios respublikoje leidžiamą ir plintančią spaudą, vartotas terminas „samizdatas“, paaiškinant, kad tai yra antisovietinių ar antivisuomeninių asmenų ruošiama ir nelegaliai dauginama bei platinama antisovietinė ar ideologiškai kenksminga literatūra27. Tiesa, netrukus šis terminas iš saugumo dokumentų išnyko, užleisdamas vietą iki tol egzistavusiai formuluotei „nelegali literatūra“.

Pirmą kartą periodiniuose pogrindžio leidiniuose lietuviškas terminas „savilaida“ buvo paminėtas 1975 m. rudenį. Pirmasis „Aušros“ numeris paskelbė 1974 m. pabaigoje iš sovietinės Lietuvos pasitraukusio režisieriaus Jono Jurašo liudijimą Tarptautiniame akademiko A. Sacharovo žmogaus teisių tyrinėjimų posėdyje (klausymai vyko Kopenhagoje 1975 m. spalio viduryje). Jame J. Jurašas nurodė, kad formalia priežastimi pašalinti jį iš Kauno dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų tapo jo „atviras protesto laiškas, veikiai išplitęs savilaida“28. Be to, J. Jurašas liudijime akcentavo, jog 1972 m. pasirodė „pirmas savo priemonėmis (išskirta mano – E. J.) leidžiamas „LKB Kronika“ numeris“29. Šis liudijimas Lietuvą pasiekė „Laisvės radijo“ bangomis – vienas iš pirmųjų „Aušros“ redaktorių ir leidėjų kun. S. Tamkevičius, besiklausydamas kartojamų transliacijų, atkūrė J. Jurašo kalbą ir ją paskelbė pirmajame naujo leidinio numeryje30.

1975 m. spalį tarptautiniams tyrinėjimams Kopenhagoje pateikta J. Jurašo informacija buvo ir vienas pirmųjų „savilaidos“ termino paminėjimų išeivijos spaudoje. Lietuviškoji išeivijos spauda plačiai aprašė J. Jurašo dalyvavimą tyrinėjimuose, publikavo jo liudijimo medžiagą. Tačiau „savilaidos“ neologizmą išeivijoje išpopuliarino kitas disidentas iš Lietuvos – T. Venclova, į Vakarus pasitraukęs 1977 m. pradžioje.

T. Venclovos teigimu, terminą „savilaida“ jis pirmą kartą išgirdo apie 1975–1977 m.31, taigi dar gyvendamas Lietuvoje. Iš išeivijos spaudos matyti, kad, atvykęs į Vakarus, T. Venclova kaip lietuviškos pogrindžio spaudos sinonimą jau plačiai vartojo naujadarą „savilaida“32. 1977 m.

---

 25 1973 05 22 I. Rudaičio bute kratos metu rastų dokumentų ir daiktų apžiūros protokolas // LYA, f. K–1, ap. 58, b. 47668/3, t. 3, l. 217.

 26 Alytaus rajonas // Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika: Pogrindžio leidinys. Čikaga, 1974, t. 1, p. 111, 112.

 27 1972 m. KGB prie LTSR MT 5 skyriaus medžiaga KGB lektoriams „Idėjų kovoje negali būti kompromisų“ // LYA, f. K–1, ap. 46, b. 1676, l. 10.

 28 Tarptautiniame tribunole // Aušra: Nr. 1/40/-5/45/
Čikaga, 1977, t. 1, p. 23.

 29 Ibid., p. 23.

 30 Sigito Tamkevičiaus atsakymai į anketą „Savilaida sovietinėje Lietuvoje“ (apklausos stenograma; anketą parengė ir apklausė E. Jaseliūnas). 2006, kovo 30.

 31 Tomo Venclovos atsakymai į anketą „Savilaida sovietinėje Lietuvoje“, 2006, vasario 26.

 32 Apie miestą, kaimą, laisvę ir poeziją // Akiračiai. 1977, Nr. 5, p. 10; Venclova T. Disidentų sąjūdžio perspektyvos Sovietų Sąjungoje ir Lietuvoje // Į laisvę. 1977, Nr. 71, p. 27; Svarbiausia išsaugoti blaivų žvilgsnį: Pasikalbėjimas su Tomu Venclova // Tėviškės žiburiai. 1978, spalio 26.