| vadinti taip: ignoravimas, sinkretizmas, kritinis įvertinimas, pirminiais šaltiniais paremtas probleminis tyrimas. Ignoravimą įprasmina per keletą metų, pradedant 1988-aisiais, didžiausiais Lietuvos istoriografijoje istorinių knygų tiražais „Lietuvos istoriografijos“ serijoje organizuota prieškario ir išeivijos įvairių istoriografijos veikalų perlaida. Sovietmečiu dirbę istorikai tam tikru metu pateko į savotišką kritikos replių situaciją: iš vienos pusės nuožmi visuomeninė, o pirmiausia lygiagrečių istorijai specialybių mokslininkų kritika dėl darbų pobūdžio ir intelektinės drąsos sovietmečiu, o iš kitos, kaip minėjome, – daug konkurencingų istorikų ir jų istorinių pasakojimų, išaugusių kitos, ne sovietinės sociokultūrinės aplinkos kontekste. Tiesa, visiškai šalia ignoravimo žengė sinkretizmo mentalinis lūžis: kad ir kokia būtų buvusi sovietmečio Lietuvos istoriografijos visuma, ją įkūnijusių istorikų bendrija, joje neabejotinai buvo kompetentingų istorikų, sugebėjusių revizuoti, pateikti komentarus ir naujais vertinimais įprasminti perleidžiamą ne sovietmečio istoriografinį paveldą.
1995 m. vykusią mokslinę konferenciją „Zenono Ivinskio skaitymai 95“, kurios metu sovietinės Lietuvos istoriografijos kompleksiško kritinio įvertinimo postulatai buvo įvardyti svarbiausiais konferencijos tikslais ir uždaviniais1, galima traktuoti trečio mūsų santykio su sovietine Lietuvos istoriografija lūžio pradžia. Jau čia įvairiais rakursais erzintas oficialusis sovietinės Lietuvos istoriografijos nervas, ieškota atsakymo į klausimą – ką sovietmečiu humanitariniams mokslams bruko ir kaip juos keitė oficialusis indoktrinacijos slėgis, paliekant istorikui ar kitos tyrimų srities humanitarui, dirbančiam sovietmečio sąlygomis, įvairiomis traktuotėmis, itin nevienareikšmį laisvos valios horizontą. Vienaip ar kitaip, diskusijų nuosėdose galima įžvelgti vieną išsikristalizavusią generalinę prielaidą: alternatyvų oficialiam sovietmečio istoriografiniam diskursui galima arba reikia ieškoti pirmiausia personalijų, kitoniškai kūrybiško santykio su istoriografija, konkretaus istoriografinio teksto lygmeniu. Tai savotiška individualistinė sovietmečio lietuvių istoriografijos „sėkmingų atvejų“ traktuotė, kaip esmingas sovietmečio lietuvių istoriografijos kritinio įvertinimo dėmuo ar trajektorija, manyčiau, kruopščiai suvaldyta ir konceptualizuota pradedant pirminiais šaltiniais paremtą probleminį tyrimą. Tai jau ketvirtas mūsų santykio su sovietine lietuvių istoriografija lūžis, kurio pagrindėjas, akivaizdu, ne kartą pergyveno įvairius santykio su sovietine lietuvių istoriografija lūžius, bet jau ne tiek chronologine, kiek psichologine prasme, kas padėjo kvalifikaciniame darbe pasiekti reikiamą intelektualinę įtampą. Įvairius susitikimo su sovietine lietuvių istoriografija pavidalus ženklina įsigyvenimas į platų istoriografinio santykio ir psichologinių tonacijų spektrą. Pradedant tomis „iliustratyviu-aprašomuoju-citavimo metodu“ besiremiančiomis sovietinės lietuvių istoriografijos knygomis, santykį su kuriomis, anot disertanto, galima nusakyti vieno senovės kinų išminčiaus ištarme – „Istorikų knygas reikėtų skaityti vasarą, nes tada dienos yra ilgos“. Kitoje spektro kraštinėje – kūrybiško ir korektiško santykio su marksistine teorija identifikavimas ir smulki istoriografinė šių atvejų analizė2.
---
1 Keturias dienas trukusioje konferencijoje buvo nubrėžti tam tikri sovietmečio istoriografijos situacijos ir jos įvertinimo galimybių horizontai, pranešimuose ir diskusijose paliesti, be istorijos mokslo situacijos, ir tam tikri archeologijos, etnologijos, kalbotyros, literatūrologijos, kino, filosofijos padėties sovietmečiu aspektai. Šios konferencijos medžiaga išspausdinta specialiu Lietuvos istorijos studijų leidiniu Nr. 2, žr. Lietuvos sovietinė istoriografija: Teoriniai ir ideologiniai kontekstai (sud. A. Bumblauskas ir N. Šepetys). Vilnius: Aidai, 1999, p. 435.
2 Žr. smulkią J. Jurginio ir E. Gudavičiaus tekstų analizę: Švedas A. Sovietinė lietuvių istoriografija: oficialusis diskursas ir jo alternatyvos (1944–1985 m.): Daktaro disertacija. Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas. Vilnius, 2006. Mašinraštis. P. 150–167. |
dizainas ir programavimas giriaus