mas mokslo projektuose bei fondų lėšų gavimas taip pat tiesiogiai priklauso nuo neformalių santykių. Galiausiai neformalūs ryšiai tampa svarbūs ir mirus artimajam, kadangi pažįstami gali pagelbėti skiriant patogesnę ar vertingesnę kapavietę. Akivaizdu, jog neformalių ryšių naudojimas vertinamas kaip gyvenimo būtinybė, neišvengiama bene visose žmogaus gyvenimo pakopose.

Neformalūs tinklai formuojasi esant dažnai valstybiniuose postuose dirbančių politikų bei valstybės tarnautojų kaitai. Tačiau neformalūs ryšiai bei jų palaikymas yra ne tik draugystės padarinys, bet ir strategija reikiamiems tikslams siekti, todėl dažnai mezgami apgalvotai. Vienas pavyzdžių yra „savų“ žmonių skyrimas į įvairias valstybinių tarnybų pareigas:

Atėjęs į aukštą postą jis apsistatė seimūnų žmonomis, manydamas taip geriau išsilaikyti (…), savo sūnų padarė departamento direktoriumi. Blatas – kaip piramidė. (Laura, 44 m.)

Įdirbio reikia daug įdėti, kad susikurtum blatą, tai darbas, kurį privalai atlikti, kad išliktum ir kad tavęs nesuvalgytų, tu, remdamasis valstybinėmis institucijomis, prilaikai kompaniją, kad ji nesiplėstų, tai milijonai uždarbio, jei ryšių neturi – esi nuogas. (Alfonsas, 45 m.)

Išties neformalių ryšių naudojimas suvokiamas kaip kasdienio gyvenimo būtinybė – pastogė ar drabužis. Be to, svarbu pabrėžti, jog ir kyšiui yra ypač svarbus abipusis pasitikėjimas. Todėl šiam veiksmui dažnai praverčia rekomendacijos arba paties tarpininko atstovavimas suinteresuotai grupei. Neformalūs ryšiai ir tarpininko vaidmuo užtikrina saugią terpę kyšiui duoti.

Galima pažymėti, jog daugelis socialinių santykių šiandien tapo mokami. Sovietmečiu „pagalba“ per blato ryšius nereikalavo jokių išlaidų ir buvo pasinaudojimas visų nuosavybe – valstybės ištekliais. Tokia pagalba tik dar labiau sutvirtindavo tarpusavio ryšius. Dabar versle naudos apskaičiavimai kartais tampa svaresni negu draugystės faktas, todėl kur kas dažniau daugelį neformalių šiandienos sandėrių lydi piniginis atlyginimas. Versle, politikoje ir darbovietėje draugystė tampa vis labiau dalykinė. Daugelis asmenų teigia, jog jau nebenori turėti „tikrų draugų“ tarp verslo partnerių. Nepaisant to, būtent draugystės faktas nulemia daugelio neoficialių sandėrių efektyvumą. Ši mainų forma ypač priimtina asmenims, kuriems svarbi savo reputacija, – aukšto rango politikams, valdininkams, masinių informacijos priemonių bei stambaus verslo atstovams. Todėl neformalūs korupciniai santykiai bei nepiniginiai mainai tampa viena iš labiau tikėtinų korupcijos formų aukščiausio lygio valdininkų bei įtakingų asmenų sandėriuose: Universiteto profesoriaus dukra buvo priimta į darbą banke, kad valdytojo sūnus galėtų studijuoti aukštojoje mokykloje, iš vieno universiteto buvo jau išlėkęs. (Laura, 46 m.)

Akivaizdu, jog ir šiandienos visuomenėje, kurioje neformalūs santykiai įstatymiškai nėra įvardyti kaip korupciniai, ryšių naudojimas tampa priimtina galimybe spręsti daugelį asmens ekonominių klausimų. Galima teigti, kad tokie neformalūs ryšiai yra sąlyginai toleruojami valstybėje, kadangi daugelis nepiniginių korupcinių santykių priskiriami labiau etikos problemoms. Tačiau reikia pasakyti, jog, kitaip nei sovietmečiu, kai beveik kiekvienas asmuo galėjo prieiti prie valstybės išteklių, nors jie buvo centralizuotai skirstomi ir aproprijuoti nomenklatūros, šiandien šiais neformaliais ryšiais gali pasinaudoti kur kas mažiau asmenų. Todėl tikrų interesų grupių galios bei išteklių sukaupimas primena sovietmečio centralizuotą išteklių valdymą. Šiame kontekste neformalių tinklų ir mainų naudojimas vaidina bene svarbiausią vaidmenį didelio mąsto politinėse bei ekonominėse machinacijose. Galima pažymėti, jog neformalūs santykiai ir paslaugos pokalbiuose dažniausiai visai ne-