Padėdama Lietuvai atmesti Himanso projektą, vesdama jos atžvilgiu palankią politiką, Latvija trukdė Lenkijai izoliuoti Lietuvą nuo kitų Baltijos valstybių. Vis dėlto vien Latvijos paramos Lietuvai neužteko. Mat Latvija buvo nedidelė valstybė, dar jauna ir neįtakinga. Ji nepajėgė į Lietuvos rėmimo akciją įtraukti Suomijos ir Estijos. Pagaliau pati Latvija palaikė Lietuvą ne besąlygiškai, o tik tuo atveju, kai kildavo grėsmė jos valstybingumui. Latvija nepasižadėjo stoti į karą su Lenkija dėl Vilniaus grąžinimo Lietuvai. Vilniaus klausimu Latvijos vyriausybė dažnai laikėsi neutraliai.

Žodžiu, viena Latvija negalėjo neutralizuoti Vakarų valstybių mėginimo primesti Lietuvai federacijos su Lenkija.

Lietuvai teko ieškoti ir didžiųjų valstybių paramos. 0 iš didžiųjų valstybių tik Sovietų Rusija pripažino Vilnių Lietuvai ir prieštaravo Himanso projektui. Atmesdama šį projektą, Lietuva kaip tik ir rėmėsi Sovietų Rusija, kuri 1921 m. spalio 26 d. pranešė jai, kad suras "būdų realiai padėti" atsilaikyti prieš Vakarų valstybių spaudimą ir lapkričio 24 d. notoje Lenkijai pareiškė, jog bandymai paversti Lietuvą "Lenkijos federacine dalimi" nesiderina su Rygos sutartimi⁶¹.

Latvijos pastangos padėti Lietuvai atsikratyti Himanso projekto taip pat buvo jai, nors ir nedidelė, bet reikalinga paspirtis. Lietuvos užsienio reikalų ministras gruodžio 28 d. atstovui Sovietų Rusijoje J. Baltrušaičiui rašė: "Pabaltijo valstybių ... pritarimas mūsų politikai ginče su lenkais mums itin reikalingas ir brangintinas"⁶²

ŠALTINIAI IR LITERATŪRA:

1. Žepkaitė R. Lietuvių tautos kova prieš imperialistų mėginimus pajungti Lietuvą Himanso projekto pagalba // Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. Serija A. 1962. Nr. 2 (13). P. 107 – 108; Čepėnas Pr. Naujųjų laikų Lietuvos istorija. – Chicago, 1986. T. 2. P. 645 – 646.