Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai9 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (9 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 9

PREKYBA LIETUVOJE VIEŠPATAUJANT NACIAMS

NUO­SA­VY­BĖS SAN­TY­KIAI. PRE­KY­BOS PA­JUN­GI­MAS OKU­PAN­TŲ TIKS­LAMS

BRASLAUSKAS JUSTINAS

Lietuvos prekybos organizavimas ir būklė nacių okupacijos metais išsamiau netyrinėta. Istorikų ir ekonomistų veikaluose1 daugelis nacių vykdytos ūkinės politikos aspektų arba visai apeinami, arba pateikiami paviršutiniškai. Ypač ryšku tai, kad buvo tyrinėjami vien neigiami nacių politikos Lietuvos prekybos srityje reiškiniai ir visiškai nutylimi lietuvių administracijos pareigūnų pozityvūs darbai. Ypač kritiškai vertintina istoriografijoje pateikiama Lietuvos prekybos statistinė analizė: dauguma statistinių duomenų paimti iš menkaverčių ir abejotinų šaltinių, visiškai ignoruojama oficialioji statistika. Šiame straipsnyje, remdamiesi okupantų oficialiąja statistika ir kitais šaltiniais, bandysime atidžiau ir objektyviau pažvelgti į tyrinėjamą problemą.

1. Nuosavybės santykiai. Prekybos pajungimas okupantų tikslams

Jau pirmomis okupacijos dienomis vokiečiai ne tik areštavo visas žaliavas, prekes bei kitus gaminius nepriklausomai nuo to, ar jie buvo laikomi valstybinėse, kooperatinėse ar privačiose prekybos ir pramonės įmonėse bei sandėliuose2 , bet kartu nedelsdami stengėsi perimti į savo rankas ir pačias prekybos bei pramonės įmones, pamažu išstumdami iš visų ūkio šakų vietinius gyventojus. Ostlando reichskomisaras H. Lohse 1941 m. rugpjūčio 19 d. potvarkiu nustatė, kad visas Ostlande esantis valstybinis ir visuomeninis judamas ir nejudamas turtas (kartu su visomis teisėmis ir interesais) pagal 1941 m. birželio 20 d. būklę konfiskuojamas ir perduodamas vokiečių civilinei valdžiai3 . Taigi nacių okupacinė valdžia konfiskavo ir pavertė Reicho nuosavybe didmeninės prekybos (išskyrus kooperatines) ir stambesnes mažmeninės prekybos įmones. Jos žinioje taip pat atsidūrė visos bolševikų valdžios nacionalizuotos prekybos įmonės, kurių metinė apyvarta nacionalizavimo metu sudarė 150 tūkst. ir daugiau litų4 . Visam šiam konfiskuotam turtui bei pavienėms įmonėms valdyti reichskomisaro H. Lohse’s 1941 m. spalio 24 d. įsakymu buvo įsteigta vadinamoji patikėtinių administracija, t. y. prekybos, pramonės įmonėms ir kitam turtui valdyti buvo skiriami

__________________________________________________

1 Lietuvos TSR istorija. T. 4. Vilnius, 1975. 366 p.; Misiūnas R., Taagepera R. Baltijos valstybės: priklausomybės metai 1940–1980. Vilnius, 1992. 342 p.; Bulavas J. Vokiškųjų fašistų okupacinis Lietuvos valdymas. Vilnius, 1969. 295 p.; Bunkus A. Lietuvos ekonomika okupacijos metais // Hitlerinė okupacija Lietuvoje. Vilnius, 1961, p. 183–220; Gražiūnas A. Lietuva dviejų okupacijų replėse 1940–1944. Vilnius, 1996. 399 p.; Grėska J. Lietuvos ūkio raida XX amžiaus pirmojoje pusėje ir jos problemos Vilnius, 1993. 79 p.; Meškauskas K. Lietuvos ūkis 1940–1990. Vilnius, 1994. 352 p.

2 Bulavas J. Vokiškųjų fašistų okupacinis Lietuvos valdymas, p. 174.

3 Amtsblatt des Generalkommissars in Kauen. 1941, Nr. 3, p. 33–36.

4 Grėska J. Lietuvos ūkio raida…, p. 36–37.

54

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus