| XVI–XVIII a. Vidurio ir Rytų Europos socialinės ekonominės santvarkos raidą nagrinėjanti istoriografija – dvi konkuruojančios teorinės prieigos: vidinių priežasčių vaidmenį sureikšminanti marksistinė koncepcija ir išorines priežastis pabrėžianti KPS. Straipsnio tikslas yra palyginti I. Wallersteino pateikiamą antrosios baudžiavos laidos Vidurio ir Rytų Europoje (ypač Lenkijos–Lietuvos valstybėje) aiškinimą su ankstesnėmis jos interpretacijomis (ypač marksistinėje istoriografijoje).
Pirmame skyriuje rekonstruojamos bei eksplikuojamos Vidurio ir Rytų Europos atsilikimo ir antrosios baudžiavos laidos priežasčių problemos nemarksistinėje ir marksistinėje istoriografijoje, labiau susitelkiant į marksistinę istoriografiją ir apsiribojant pagrindinių nemarksistinių koncepcijų bei jų kritikos išdėstymu. Skyriaus struktūrą lėmė prieigų perskyra. Nemarksistinė prieiga remiasi politiniu teisiniu arba politiniu sociologiniu, o marksistinė – socialiniu ekonominiu kontekstu5. Šios prieigos bus profiliuojamos (išskyrus Vidurio ir Rytų Europos atsilikimo priežasčių nagrinėjimą, kur aiškinimai iš dalies sutampa) siekiant išsiaiškinti, dėl ko jų atstovai sutaria arba ne. Atskirai aptariama lažinio palivarkinio ūkio Lietuvoje genezė marksistinėje istoriografijoje. Antrame skyriuje lyginamos XVI–XVIII a. Vidurio ir Rytų Europos istorinės raidos sampratos I. Wallersteino neomarksistinėje KPS teorijoje ir marksistinėje istoriografijoje, mėginama pateikti atsakymą, kuris leistų ryškiau sufokusuoti tolesnius tyrimus nustatant didesnę lyginamųjų koncepcijų aiškinamąją galią.
1. Vidurio ir Rytų Europos
atsilikimo ir antrosios baudžiavos laidos priežasčių problema istoriografijoje
1.1. Vidurio ir Rytų Europos atsilikimo priežasčių problema nemarksistinėje ir marksistinėje istoriografijoje
Diskusijos istoriografijoje, reljefiškai išryškinusios Vakarų bei Vidurio ir Rytų Europos istorinių regionų socialinės ekonominės raidos skirtumus, provokuoja kelti klausimą, kodėl XVI–XVIII a. Vidurio ir Rytų Europa tapo Vakarų Europos ekonominio ir visuomeninio gyvenimo periferija?6
--- Jul., vol. 97, no 1, p. 1–30; Hall J. R. Where History and Sociology Meet: Forms of Discourse and Sociohistorical Inquiry // Sociological Theory. 1992, Autumn, vol. 10, no 2, p. 164–193; Sommers M. & Skocpol Th. The Use of Comparative History in Macrosocial Inquiry // Skocpol T. Social Revolutions in the Modern World. Cambridge: Cambridge UP, 1994, p. 72–95.
5 Svarbu pažymėti, kad riba tarp marksistų ir nemarksistų yra neaiški iki šiol, nes: pirma, absoliuti dauguma šiuolaikinių Vakarų istorikų nemarksistų pripažįsta tam tikrus K. Marxo nuopelnus istorijos mokslui, antra, neaišku, ką laikyti marksizmu. Marksistinės istoriografijos metodologinė analizė yra komplikuota problema, ją paprastai užgožia filosofinis marksizmo nagrinėjimo aspektas. Plačiau apie šiuos keblumus žr.: Bumblauskas A. Ar būta marksizmo sovietinėje lietuvių istoriografijoje? Sovietinės lietuvių istoriografijos analizės metodologinės gairės // Tarp istorijos ir būtovės: studijos prof. E. Gudavičiaus 70-mečiui. Vilnius, 1999, p. 367–399; jo paties Konfliktai Lietuvos sovietinėje istoriografijoje: psichologija ar metodologija? // Lietuvos sovietinė istoriografija. Teoriniai ir ideologiniai kontekstai. Vilnius, 1999, p. 102–120; Norkus Z. Istorizmas, modernizmas ir futurizmas XX amžiaus istoriografijoje // Lietuvos sovietinė istoriografija. 1999, p. 274–320. Atsižvelgiant į tai, šiame straipsnyje marksizmas istoriografiškai (tiriant agrarinių santykių raidą) grindžiamas istorijos modeliais, kurie pripažįsta Vakarų Europos istorijos „maksimalumą“ ir azijinio gamybos būdo teoriją, o ne geografiniu aspektu. Maksimalaus regiono koncepciją suformulavo ir pagrindė M. Bargas. Žr. Įąšć Ģ. Źąņåćīščč č ģåņīäū čńņīšč÷åńźīé ķąóźč. Ģīńźāą, 1984.
6 Žr., pavyzdžiui, Małowist M. Poland, Russia and Western Trade in the 15th and 16th Centuries // Past and Present. 1958, Apr., no 13, p. 26–41; jo paties The Problem of the Inequality of Economic Development in Europe in the Later Middle Ages // The Economic History Review. 1966, vol. 19, issue 1, p. 15–28; jo paties. |
dizainas ir programavimas giriaus