Nors iš pradžių J. Friedmano pozicija šiuo klausimu buvo neigiama, kompromisą pavyko pasiekti – palyginti su 1933 m., buvo padidinti sviesto ir kiaušinių kontingentai bei leista įvežti sūrio ir žąsų. Šios prekės 1933 m. visai nebuvo eksportuojamos⁶⁴. Per šias derybas Čekoslovakija itin griežtai pabrėžė, kad Lietuva netaikytų įvairių ribojimų jos prekėms. Į tai Lietuvos valdžios atstovų dėmesį atkreipė ir J. Aukštuolis teigdamas, jog kontingentų padidinimas priklausys ir nuo to, ar Lietuva nedarys varžymų įvežamoms čekoslovakiškoms prekėms⁶⁵.

Šių derybų metu Čekoslovakija pirmą kartą išreiškė pageidavimą eksportuoti į Lietuvą žemės ūkio produkciją: veislinius gyvulius, žalius ir marinuotus agurkus, konservuotus kopūstus, cukrinius runkelius bei raudonųjų dobilų sėklas, tačiau S. Kuzminskas buvo linkęs abejoti tokiomis galimybėmis⁶⁶.

Lietuvos pasiuntinys J. Aukštuolis pasibaigusių derybų rezultatus įvardijo kaip gerus ir buvo tos nuomonės, kad Lietuvai atsiranda daugiau eksporto galimybių: „Prie dabartinių sąlygų, atrodo, ir yra pasiektas maksimumas, ko Lietuva galėjo tikėtis“⁶⁷. Kontingentų patvirtinimu džiaugėsi ir S. Kuzminskas, nors ir nesitikėjo didesnių permainų: „Jei šis susitarimas ir vertintinas teigiamai, tai nereiškia, kad Lietuvos eksportas padidės keliais milijonais litų“⁶⁸. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pasiekti rezultatai tapo pagrindu vėlesnėms deryboms.

Naujai paskirtas Lietuvos pasiuntinys E. Turauskas, 1935 m. pradžioje lankydamasis Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijoje, išreiškė Lietuvos vyriausybės norą pradėti derybas ir kartu pageidavo prekybos balanso išlyginimo. Jis pabrėžė, jog Lietuva tai supranta kaip savo prekių išvežimo į Čekoslovakiją padidinimą, kad nereikėtų sumažinti Čekoslovakijos prekių išvežimo į Lietuvą⁶⁹. Be to, Lietuvos atstovas pateikė konkrečius pageidavimus

___

61 Lietuvos delegacija pageidavo leisti įvežti:
50–70 vag. kiaušinių, 50 t sūrio, 20–25 000 vnt. žąsų ir
30 proc. viso į Čekoslovakiją įvežamo sviesto.

62 Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijos pranešimas pasiuntinybei Kaune apie derybų eigą 1934 04 25 // AMZV. IV sekcia, 920, č. 54.578.

63 Ten pat.

64 J. Friedmanas akcentavo, kad čekoslovakams sunkiausia yra skirti kontingentus sviestui, nes tos šalys, kurios eksportuodavo sviestą į Čekoslovakiją, taip pat pageidauja turėti senesnes kvotas. Ši aplinkybė verčianti laikyti mažas kvotas Lietuvai, tačiau Čekoslovakija, kiek bus galima, stengsis elgtis geranoriškai. Nustatant sviesto kontingentus numatyta, kad Lietuva gali įvežti: sviesto – 8 vag., t. y. palikta pernykštė kvota, kiaušinių – 50 vag., gyvų ir pjautų žąsų – 10–12 000 vnt., o sūrio – 40 t (4 vag.). Tiesa, jei Lietuva pageidautų, būtų galima dar atskirai derėtis dėl sūrio ir žąsų kontingento padidinimo. Taip pat Lietuvai buvo rezervuotas 2800–3000 vnt. kiaulių kontingentas, jei susidarytų palankesnės jų prekybai sąlygos (pakiltų kainos).

S. Kuzminsko ataskaita 1934 04 23 // LCVA. F. 383, ap. 9, b. 109, l. 119.

Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijos pranešimas pasiuntinybei Kaune apie derybų eigą 1934 04 25 // AMZV. IV sekcia, 920, č. 54.578.

65 J. Aukštuolio slaptas pranešimas LR URM 1934 04 19 // F. 383, ap. 9, b. 108, l. 2.

66 Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijos pranešimas pasiuntinybei Kaune apie derybų eigą 1934 04 25 // AMZV. IV sekcia, 920, č. 54.578.

67 J. Aukštuolio slaptas pranešimas Lietuvos užsienio reikalų ministerijai 1934 04 19 // F. 383, ap. 9, b. 108, l. 3.

68 S. Kuzminsko ataskaita 1934 04 23 // LCVA. F. 383, ap. 9, b. 109, l. 120.