Konferencijos dalyviai pranešimus skaitė dviejose sekcijose: „M. V. Dovnar-Zapolskio gyvenimas ir mokslinė veikla“ bei „Rečicos žemė dabar ir ateityje“. Pastarojoje sekcijoje išryškėjo keli tyrinėjimų aspektai: čia buvo perskaityti pranešimai apie Rečicos krašto etnografiją bei folklorą, taip pat skaityti pranešimai šio regiono įvairių laikotarpių politinės, socialinės, ekonominės istorijos temomis. Iš gausaus būrio pranešėjų išskirčiau pranešimus karo istorijos temomis. Čia reikėtų paminėti Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto Istorijos fakulteto dekaną, prof. habil. dr. Waldemarą Rezmerį, kalbėjusį apie Lenkijos kariuomenės įtaką ir sėkmingus veiksmus Rečicos regione 1920 m. kovą–birželį, kai, anot lenkų istoriografijos, vyko Mozyriaus – Kalinkovičių operacija. Analogiška tematika pranešimą skaitė ir kitas svečias iš Lenkijos dr. Olegas Latyszonekas, analizavęs baltarusių generolo Bulak-Bulachowicziaus karinės ekspedicijos veiksmus Rytų Baltarusijoje ir lenkų–sovietų sienų klausimą. Gaila, kad nebuvo pakankamai laiko apibendrinti šios sekcijos darbą, todėl joje nedalyvavusiam kol kas sunku ką nors detaliai pasakyti.

O pirmosios sekcijos „M. V. Dovnar-Zapolskio gyvenimas ir mokslinė veikla“ (kurioje dalyvavo ir šios apžvalgos autorė) pranešimus pagal tematiką būtų galima suskirstyti į kelias grupes.

Į vieną grupę išskirčiau pranešimus, susijusius su M. Dovnar-Zapolskio moksliniais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos tyrinėjimais. Todėl dr. G. V. Štychovo (Baltarusijos nacionalinė mokslų akademija) pranešime buvo pateikta paties M. B. Dovnar-Zapolskio pažiūrų į Mindaugo veiklą ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kūrimąsi rekonstrukcija – pats M. Dovnar-Zapolskis jų niekur sistemiškai nebuvo išdėstęs. Kritišką M. Dovnar-Zapolskio požiūrį į Lietuvos ir Lenkijos Liublino uniją, davusią, anot jo, pradžią polonizacijos procesui LDK, išdėstė lietuvių istorikams gerai žinomas Gardino J. Kupalos universiteto prof. A. K. Kravcevičius. Panašia problematika kalbėjo ist. m. kand. J. V. Nestiarovičius (Minskas), svarstęs M. V. Dovnar-Zapolskio idėjas apie Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valstybių statusą bei valdymą XX a. baltarusių istoriografijos kontekste. M. V. Dovnar-Zapolskio mokslinius tyrinėjimus, skirtus Senajai Rusijai ir jos valdžios legitimumo problematikai, nagrinėjo V. I. Galko (Gomelis).

Prie šios grupės pranešimų galima priskirti ir šio teksto autorę, kuri svarstė iki šiol istoriografijoje nesureikšmintas M. Dovnar-Zapolskio pastabas M. Liubavskiui – jose pateiktos įžvalgos stačiatikių padėties LDK Ponų taryboje klausimu nenustojo mokslinės vertės ir šiandien.

Kita pranešimų grupė būtų skirta M. Dovnar-Zapolskio istorinėms, socialinėms ir politinėms pažiūroms bei veiklai.

___

4 Даследчык гiсторыi трох народаy: М. В. Доyнар- -Запольскi (Зб. навук. артыкулаy и дакуменаy), Гомель-Рэчыца, 2000, 295 с.; Трэцiя Мiжнародные Доyнароyскiя чытаннi, г. Рэчыца, 14–15 верасня 2001, Мiнск, 2002, 372 с.; Чацвертыя Мiжнародныя Доyнараyвскiя чытаннi, ч. 1-2. Гомель, 2004.

5 Доyнар-Запольскi М. В. Бiяблiяграфичный паказальнiк. (Скл. В. У. Скалабан, В. М. Лебедева и iнш.). Мiнск, 2001.

6 Довнар-Запольский В. М. История Белоруссии (Зб. В. M. Лебедева, B. B. Скалабан, M. Ф. Шумейко, М. В. Довнар-Запольский и его наследие). Минск, 2003.