Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai4 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (4 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 4
nulėmė tai, kad, turėdami panašias starto galimybes, baltai smarkiai atsiliko nuo slavų ir germanų ir nepasiekė tokios geopolitinės ir kultūrinės ekspansijos, kokią pasiekė jie?

 

Kitas svarbus klausimas būtų asmenybės vaidmuo socialiniame gyvenime ir istorijoje. Mes, primatai, matyt, turime paveldimas tendencijas dominuoti (būti vadais) ir būti pavaldiniais (sekti vadais). Iš šios tendencijos išplaukia daug sociopolitinių padarinių.

Istorijos ir psichologijos sintezė būtų vienpusiška, jeigu neatsižvelgtume į biologinių veiksnių vaidmenį, t. y. žmogaus priešistoriją, kuri daug kartų ilgesnė už jo istoriją. Čia pravartu būtų sintezuoti sociobiologijos žinias. Sociobiologija teigia, jog žmogaus biologinė evoliucija nesustojo. Įsijungus sociokultūriniams veiksniams, ji įgijo kiek kitokį pobūdį. Kalbama apie abipusę kultūros ir genų sąveiką, kurią sociobiologai pavadino genokultūrine koevoliucija /38/.

Ketvirtas istorijos ir psichologijos sąlyčio taškas sudarytų jau pačios IP turinį. Šia prasme IP galima būtų suskirstyti į panoraminę IP (tiria psichikos istorijos etapus, psichinės raidos bendrąsias tendencijas, biogenetinio dėsnio galiojimą psichikos individualioje raidoje - psichologinę rekapituliaciją) ir konkrečių problemų IP (atskirų psichinių funkcijų kilmė ir raida, istorinių veikėjų ir jų grupių psichologinė rekonstrukcija, nacionalinio charakterio ištakos ir pan.).

Literatūra

 

  1. Aries Ph. Western Attitudes Towards Death: From the Middle Ages to the Present. Baltimore a. L.: The J. Hopkins Univ. Press,
    1974. 111 p.
  2. Bagdonas A. Daugiamatis žmogus // Lietuvos švietimo sistemos reformos gairės. V.: Valstybinis leidybos centras, 1993. P. 70-85.
  3. Beisel D. R. From History to Psychohistory: A Personal Journey / J/ Psychohist. 1978. V. 6. N. 1. P. 1-65.
  4. Collingwood R. G. Human Nature and History // Ideas of History. Val. 2. The Critical Philosophy of History. N. 4.: E. P. Dutton, 1969. P. 35-56.
  5. Dervin D. Psychohistorical Models /J. Psychohist. sychoist. 1993. V. 20. N. 4. S. 427-452.
  6. Dilthey W. Structural Coherence of the Psyche // Treasury of Philosophy. N. Y.:Philosophical Library, 1955. P. 336-337.
  7. Erikson H. Young Man Luther. A Study in Psychoanalysis and History. N. Y.: W. W. Norton a. Co., 1962. (1993 reprint). 288 p.
  8. Febvre L. Sensibility and History: How to Reconstitute the Emotional Life of the Past // A New Kind of History From the Writing of Febvre. L.: Routlege a. Kegan Paul. 1973. P. 12-26.
195

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus