| Bulgarinovičius buvo glaudžiai su ja susijęs. Būtent 1500 m. gegužės 12 d. naujoje vietoje pastatytą nedidelę medinę cerkvę (nes statyboms buvo leidžiama naudoti Bludovo girios medžius) tuo pačiu pavadinimu pašventino Kijevo metropolitas, vienas ryškiausių bažnytinės unijos šalininkų, Bulgarinovičius40. Jau šis faktas rodytų, kad Jono Sapiegos projektas čia negalėjo būti realizuojamas, nes, kaip minėta, Ikaznėje Sapiegos dviejų apeigų maldos namai buvo konsekruoti Vilniaus vyskupo, o čia – metropolito. Šiuo atveju ypač svarbi metropolito nuostata Florencijos bažnytinės unijos atžvilgiu – tvirtas pasiryžimas ją realizuoti. Todėl būtų galima galvoti, kad Bulgarinovičius kaip tik ir buvo vienas iš pagrindinių tokios atskiros unitinės cerkvės pastatymo režisierių, radęs puikų savo planų įgyvendintoją – Aleksandrą Chodkevičių. Manoma, kad 1500 m. ši medinė cerkvė sudegė41. Todėl maždaug 1500–1503 m. buvo pastatyta nauja mūrinė Šv. Mergelės Marijos Dievo Motinos cerkvė42. Su ja taip pat yra susijęs Juozapas Bulgarinovičius. Šį teiginį grįstume Aleksandro Chodkevičiaus 1501 m. gruodžio 13 d.43 Choroščės užrašymo Supraslio vienuolynui aktu, kurį patvirtino minėtas metropolitas ńåńü ģīé ėčńņü ēąļčńķūé öåšźāč Įīęīé ńļšąāė˙õś č äąõś ēś āåäąķčåģś ćīńļīäčķą īņöą ķąųåćī ģčņšīļīėčņū Źūåāńźąćī č āńå˙ Šóńč Čīńčōą…44
Maroszekas šioje fundacijoje įžvelgė bažnytinės unijos realizavimą architektūriniu požiūriu. Iki šiol istoriografijoje nebuvo atkreiptas dėmesys į konkretų teiginį, tiesiogiai nurodantį Supraslio vienuolyno ir cerkvės paskirtį: ąįū ņīņś ģīķąńņūšś īįłčé ķą ķąųåé īņ÷čēķå ņāåšäī ķą āåźč ńņī˙ėś…Č ķąčļåšāåé öåšźāč ļīäąāąķ˙ ćšå÷åńźīćī č ščģńźīćī ēąźīķó…45
Visų pirma atkreiptinas dėmesys į šiame dokumente vartojamą sąvoką īįłčé, kuri labai dažnai pasitaiko nurodant būtent Supraslio vienuolyną46. Kiti vienuolynai to laiko šaltiniuse kažkodėl taip nėra apibūdinami. Todėl galime teigti, kad ši sąvoka bendriausia prasme pažymi Supraslio vienuolyno priklausomybę unijai (antraip – kam gi reikėtų vartoti īįłčé, jei vienuolynas būtų, tarkim, grynai stačiatikiškas?).
Antra vertus, akivaizdu yra tai, kad Aleksandras Chodkevičius fundavo Supraslio vienuolyną ir cerkvę, kurios pavaldumą fiksuoja dokumente vartota formulė – öåšźāč ļīäąāąķ˙ ćšå÷åńźīćī č ščģńźīćī ēąźīķó. Toks pasakymas iš tiesų pagrindžia bažnytinės unijos realizavimą. Vadinasi, Supraslio cerkvė ir vienuolynas buvo skirti ne dviejų konfesijų bendruomenei (kas buvo deklaruojama Jono Sapiegos projekte), bet tik graikų apeigų katalikams, pripažįstantiems Romos popiežiaus viršenybę. Būtent tokį visuotinės Bažnyčių unijos modelį, kai pripažįstamas popiežiaus primatas, bet išlieka atskira graikų apeigų cerkvė, ir siūlė metropolitas Bulgarinovičius.
Taigi Supraslio vienuolyno fundacija, vykusi per patį bažnytinės unijos programų realizavi-
--- metų tuo pačiu pavadinimu vienuolynas jų buvo perkeltas į naują vietą – sausumą (Suchy Hrud) prie Supraslio upės. Žr. AŃÄ, 9, c. 2, 9.
40 Maroszek J. Dziedzictwo unii kościelnej..., s. 10.
41 Maroszek J. Pograniczne Litwy..., s. 138–139.
42 Ankstesnis cerkvės pavadinimas – Šv. Jono evangelisto – buvo pridėtas prie naujos mūrinės cerkvės pavadinimo, todėl ji turėjo dvigubą titulą. Maroszek J. Dziedzictwo unii kościelnej..., s. 10.
43 Ši Choroščės fundacijos data yra nurodyta Chodkevičių dokumentų registre. Bibl. Czart., Rkp. 860/1, nr. 2.
44 ĄŃÄ, 9, c. 13–16; ĄŽĒŠ, 1, 53, c. 40–41; Prawa i przywileje miąsta i dóbr ziemskich Zabludów XV–
XVIII w., aprc. Józef Maroszek. Białystok, 1994,
s. 40.
45 Apie tai rašoma Aleksandro Chodkevičaus 1501 m. dokumente, kuriame Choroščės dvaras ir miestelis dovanojamas Supraslio vienuolynui. Žr. ACÄ, 9, ń. 14.
46 Sąvoka „Oįłčé ģīķąńņūšś“ rašoma daugelyje Supraslio vienuolyną apibūdinačių dokumentų (ACÄ,
¹ 7–16), pavyzdžiui, metropolito J. Soltano laiške A. Chodkevičiui (AŃÄ, 9, ń. 36), taip pat A. Chodkevičiaus, bajoro Czaplico ir šio vienuolyno igumeno Jonos sutartyje (ACÄ, 9, ń. 36–37.). |
dizainas ir programavimas giriaus