| draugijos atgaivinimo klausimą įvairiuose stačiatikių susibūrimuose inicijavo Jefimas Tatarincevas. P. Kogonchovskis ir Ivanas Tatarincevas parengė būsimos draugijos įstatus, kurie 1928 m. sausio 7 d. buvo įregistruoti Kauno apskrities viršininko. 1928 m. vasario 19 d. draugijos valdybos pirmininku buvo išrinktas P. Kogonchovskis, jo pavaduotoju – protojerėjus V. Nedveckis, nariais – J. Tatarincevas, N. Gaidukas ir S. Suškevičius50. 1930 m. rugpjūčio 25 d., mirus P. Kogonchovskiui, valdybos pirmininko pareigas perėmė protojerėjus V. Nedveckis, 1930 m. gruodžio 27 d. – I. Tatarincevas. Pastarasis vadovavo draugijai iki 1940 m. Kauno labdaringosios laidotuvių draugijos tikslas buvo teikti pašalpas mirusiųjų narių šeimoms, taip pat neturtingiems stačiatikių parapijiečiams (ypač pagyvenusiems), invalidams, našlėms ir našlaičiams51.
Iš pradžių Kauno labdaringoji laidotuvių draugija buvo nepopuliari, jos narių skaičius nedidėjo. Daugelis kviečiamų prisijungti stačiatikių „nesiruošė mirti“52. Draugijos nariams ėmus nebesilankyti posėdžiuose, I. Tatarincevas ryžosi iš pagrindų reorganizuoti brolijos veiklą. 1934 m. vasario 25 d. Kauno labdaringosios laidotuvių brolijos visuotiniame susirinkime buvo pakeisti įstatai. Draugiją ėmė globoti Lietuvos stačiatikių arkivyskupas metropolitas Eleferijus, suteikęs jai Šv. Serafimo Sarovsko vardą. 1934 m. balandžio 20 d. Kauno apskrities viršininkas patvirtino reorganizuotos Kauno stačiatikių labdaringosios laidotuvių draugijos įstatus ir naujos valdybos sudėtį53.
Draugijos reorganizacija teigiamai paveikė jos narių skaičiaus dinamiką: 1932 m. buvo 29 nariai, 1936 m. – 160, o 1938 m. – 395. Lietuvos okupacijos išvakarėse Kauno stačiatikių labdaringoji laidotuvių draugija buvo gausiausia skaičiumi rusų organizacija. 1939 m. jos gretose buvo 433 nariai54.
Kur slypėjo Kauno Šv. Serafimo Sarovsko stačiatikių labdaringosios laidotuvių brolijos reorganizacijos sėkmė? Iki 1934 m. brolija iš savo lėšų nemokamai laidojo savo narius ir jų šeimų atstovus. Tai užkrovė jai nepakeliamą finansinę naštą. Broliją 1934 m. reorganizavus, mirusiojo šeimai buvo suteikiama pašalpa, sudariusi 80 proc. visų narių įnašų sumos. Kitaip sakant pašalpa didėjo proporcingai draugijos veikloje dalyvavusių narių skaičiui. Vienintelė išimtis buvo taikoma neturtingiausiems stačiatikiams, neturėjusiems galimybės įstoti į broliją. Jie ir toliau buvo laidojami nemokamai. Brolija organizavo specialias rinkliavas ir įkūrė fondą, kurio lėšos buvo naudojamos neturtingiems stačiatikiams laidoti55.
Kauno stačiatikių labdaringoji laidotuvių brolija sudarinėjo mirusių savo narių sąrašus. Jų atminimas buvo pagerbiamas per mišias Kauno Apreiškimo Švč. M. Marijai katedroje ir Šv. Andrejaus cerkvėje. Šv. Serafimo Sarovsko dieną (senuoju stiliumi – sausio 7-ąją) visi meldėsi už gyvuosius brolijos narius56.
___________________________________________________
50 На организационном собрании Ковенскаго православнаго-благотворительнаго братства // Эхо, 21 февраля 1928, № 42.
51 1934 m. Kauno Šv. Serafimo Sarovsko stačiatikių laidotuvių labdaringosios brolijos įstatai // F. 402, ap. 5, b. 68, l. 2.
52 На организационном собрании Ковенскаго православнаго-благотворительнаго братства // Эхо, 21 февраля 1928, № 42.
53 Общее собрание Св. Серафимовскаго Православное похоронно-благотворительнaго православнaго братства // Эхо, 5 марта 1934, № 52.
54 1939 m. Lietuvos draugijų statistinės žinios // LCVA. F. 402, ap. 5, b. 68, l. 16.
55 О десятилетней деятельности Каунаградскaго Св. Серафимовскaго похоронно-благотворительнaго православнaго братства // ГЛПЕ. 1937, № 11–12.
56 Ibid. |
dizainas ir programavimas giriaus