Prasidėjusi carinės valdžios reakcija prislopino įvairių organizacijų, draugijų veiklą. Ypač nukentėjo Lietuvos socialdemokratų partija. Susilpnėjo ir Lietuvos moterų sąjungos veikla, krašte pradėjo nykti moterų kuopelės. Nepaisydamos sunkėjančių sąlygų, moterys spaudoje tebeakcentavo visuomenei būtinumą šviesti moteris, nes tik abiejų lyčių išsilavinimas labiau vienytų ir pašalintų gyvenimo negeroves47.

1906 m. vasario 20 d. vėl buvo paskelbti nauji Valstybės Dūmos rinkimų nuostatai: Dūmos atstovu būti ir atstovus į ją rinkti gali tik vyrai, sulaukę 25 metų ir turintys kiekvienai rinkėjų kurijai įstatymu numatytą turto cenzą. Rinkimų teisės negavo moterys ir vyrai iki 25 metų, kariai, taip pat asmenys, neturintys nuosavybės teisės ir nemokantys rusų kalbos. Vilnietės E. Vileišienė, E. Ožeškienė, K. Skirmuntaitė ir E. Dmohvskaitė išplatino spaudoje kreipimąsi į rinkėjus, kuriame retoriškai klausė, kodėl moterys nušalintos nuo politinio gyvenimo, juk jos sukūrė nemaža kuopų, yra politiškai ir tautiškai ne blogiau už darbininkus ar smulkiųjų ūkininkų kuopas pasirengusios spręsti būsimus uždavinius. Kreipimosi autorės nurodė, kad moterų dalyvavimas politiniame tautų gyvenime yra ne tik moterų, bet ir žmonijos reikalas 48.

Tuo metu Lietuvos socialdemokratai vėl teigė, kad būtinai reikia iškovoti slaptą, betarpišką, lygią ir visuotinę balsavimo teisę be tautybės, tikėjimo ir lyties skirtumo, seimą Vilniuje, visišką žodžio, spaudos, susirinkimų laisvę49. 1906 m. kovo 17 d. Lietuvos socialdemokratų atsišaukime į Rusijos vyrus ir moteris buvo nurodyta, kad prasidėjo kova už visuotinę ir slaptą rinkimų teisę50.

Atidarius I Rusijos Dūmą, buvo išrinkta 33 asmenų komisija, kuriai buvo pavesta parengti atsakymą į caro skaitytą Dūmai sosto kalbą51. Atsakyme buvo reikalaujama praplėsti Dūmos rinkimų teises, įvesti visuotinius rinkimus, sulyginti vyrų ir moterų teises ir suteikti visoms Rusijoje gyvenančioms tautoms lygias teises52. Valstybės Dūma nesvarstė rinkimų įstatymo pakeitimų, nors 151 Dūmos atstovas pritarė moterų politinių teisių sulyginimui su vyrais. Pasirašiusieji kreipimesi į Valstybės Dūmos deputatus ragino parengti Dūmos įstatymą, kuris garantuotų „Visų piliečių, abiejų lyčių, lygybę prieš įstatymą“53. Jame nurodė, kad Dūmoje turi būti parengti įstatymai, kuriais moterims būtų suteiktos politinės ir pilietinės teisės, leista įsigyti visų pakopų išsilavinimą54. Kreipimąsi

45 K. Bielinis. Penktieji metai. New Yorkas, 1959, p. 591.

46 O. Mašiotienė. Moterų, p. 11.

47 Sodiečių lietuvių balsas // Vilniaus žinios, 1906, vasario 10.

48 Į mūsų žemių ir miestų rinkikus ir išrinktuosius // Vilniaus žinios, 1906, vasario 25.

49 VU bibliotekos Rankraščių skyrius. F. 1, d. 1299, l. 43.

50 Ten pat

51 Госyдарственная дума. Cтенографические отчеты. С. Петербург, 1906, т. 1, c. 140.

52 Ten pat.

53 Ten pat.

54 Ten pat.