Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai19 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (19 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 19
sekmadieniais29; Stakliškių miestelyje šeštajame dešimtmetyje leista rengti jau tris muges per metus30; Gudiškiuose valstiečių prašymu muges rengti leista 1852 m.; Lentvaryje mugių vis dar nebuvo31.

Dėl reto prekybos tinklo miestelių, kuriuose nebuvo prekymečių, gyventojams kildavo nemažai nepatogumų. Apsipirkti ar savo pagamintą produkciją parduoti jie turėjo vykti į gretimus miestelius, neretai už 20–30 km. Tačiau tankėjant vidaus prekybos tinklui, didėjant prekybos įmonių įvairovei ir daugmaž tolygiai joms išsidėstant gyvenvietėse, plėtėsi valstiečių prekyba, bet drauge smulkėjo pačios įmonės ir mažėjo jų apyvarta.

Taigi, plečiantis mugių tinklui (Kauno gubernijoje 1863 m. mugės buvo rengiamos
27 miestuose ir miesteliuose, 1883 m. – 56, 1893 m. – 79, 1903 m. – 86, 1913 m. – 9332. Vilniaus gubernijos lietuviškojoje dalyje 1879 m. mugės buvo rengiamos 18 miestų ir miestelių, 1889 m. – 19, 1895 m. – 27, 1911 – 3533) gerokai sumažėjo atskirų mugių prekybos apyvarta ir pačių mugių reikšmė. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ryškėjo mugių, kaip didmeninės prekybos formos, nykimo tendencijos.

Nors 1861–1914 m. kiekvienoje gubernijoje rengiamų mugių skaičius nuolat didėjo (žr. 1 lentelę), daugelis jų buvo smulkios ir tenkino tik vietinių gyventojų poreikius. Didesnių mugių skaičius Kauno gubernijoje neviršijo 40 per metus, Vilniaus gubernijos etninėje dalyje – 21. Prekių apyvarta atskiroje mugėje septintajame–devintajame dešimtmečiuose dažniausiai siekė 2000–3000 rb, rečiau – 6000–10 000 rb, o didesnių mugių apyvarta neviršijo 40 000 rb.
Tik ilgiau trunkančiose mugėse, pavyzdžiui, Kelmės miestelio arklių mugėje vasario 2–
26 dienomis ar Vilniuje Jurgio mugėje balandžio 23 – gegužės 15–23 dienomis ir pan., atvežtų prekių suma siekdavo 100 000–300 000 rb, pardavimo svyravo nuo 50 000 iki 180 000 rublių34.

XX a. pradžioje daugumos mugių prekybos apyvarta dar labiau sumažėjo. Pirmajame XX a. dešimtmetyje Šv. Jurgio mugė Vilniuje galutinai prarado savo tradicinį „kontraktų“ pobūdį ir tapo pramogų vieta. Čia greta prekystalių buvo statomi įvairūs kioskai su atrakcionais ir šaudyklos, rodomi akrobatiniai triukai ir teatrų spektakliai35. XX a. antrojo dešimtmečio pradžioje ši, kadaise svarbi, mugė visiškai sunyko. 1912 m. jos trukmė sutrumpėjo nuo vieno mėnesio iki vienos dienos ir pastebimai krito prekybos apyvarta: 1876 m. į Jurgio mugę buvo atvežta prekių už 312 750 rb, parduota už 114 150 rb; 1877 m. atvežta už 274 600 rb, parduota už 117 400 rb; atitinkamai: 1878 m. – 218 500 rb ir 89 670 rb; 1879 m. – 171 500 rb ir 66 800 rb; 1880 m. – 120 500 rb ir 51 400 rb; 1884 m. – 216 300 rb ir 102 600 rb; 1912 m. – 1300 rb ir 890 rublių36.

---

 29 Valstybės turtų valdybos 1846 m. vasario 17 d. leidimas rengti Dieveniškių miestelyje muges ir prekymečius, ten pat, b. 80, l. 8; Vilniaus gubernijos valdybos 1851 m. gruodžio 11 d. leidimas Švenčionių apskrities valstybiniam miesteliui Dieveniškės rengti kassavaitinius turgus antradieniais, ten pat, l. 31.

 30 Kauno gubernijos valdybos 1851 m. kovo 31 d. leidimas Stakliškių miesteliui dėl trijų mugių per metus rengimo, ten pat, b. 121, l. 9a.

 31 Trakų apygardos valstybės turtų valdybos 1851 m. balandžio 21 d. patvirtinantis dokumentas dėl leidimo Gudiškių miestelyje rengti kassavaitinius prekymečius, ten pat, b. 263, l. 7a.

32 Памятная книжка Виленской губернии на  18646 18846 18956 19056 1915 год.

33 Памятная книжка Виленской губернии на  1881 год, ч. II, с. XXV – XXIX; Памятная книжка Виленской губернии на  1891 год, ч. II, с. 1130-135; Памятная книжка Виленской губернии на  1897 год, ч. II, с. 62-67; Памятная книжка Виленской губернии на  1913 год, ч. II, с. 14-23.

34 Памятная книжка Виленской губернии на  1878 – 1882, 1886 год, ч. II, с. XII; Материалы для статистики Ковенской губернии, с. 244.

 35 Gubernijos valdybos Vilniaus statybos skyriaus
1905 m. gruodžio 20 d. protokolas, ten pat, f. 382, ap. 2, b. 1327, l. 2; Vicegubernatoriaus 1906 m. gegužės 26 d. nurodymai Vilniaus gubernijos inžinieriui, ten pat, l. 9; Miesto valdybos narių 1907 m. balandžio 18 d. raštas Vilniaus gubernijos valdybos statybos skyriui, ten pat,
l. 13; Vilniaus miesto valdybos narių raštas Vilniaus gubernijos valdybos statybos skyriui, ten pat, l. 17.

36 Памятная книжка Ковенской губернии на 1878 – 1882, 1886, 1913 год.

30

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus