| nės, šis jam pirmiausia buvo teritorinė atrama tautai, kuriai skirtas tam tikras, tik jai nužiūrėtas uždavinys. Plačiai išsimokslinęs tiek solovjoviškuose Rytuose, tiek neotomistiniuose Vakaruose, jis lietuvių paskirtį "sur les confins de deux mondes" suprato taip, kad jo tauta krikščioniška dvasia turėtų sujungti dviejų pasaulių dvasines vertybes lietuviškai apreikštoje kultūroje. Tokia istoriosofiška koncepcija jis savo tautiečiams atidengė pašaukimą suvesti į vienumą Rytų ir Vakarų civilizacijas. Tuo mūsų filosofas perkėlė į dvasinę plotmę, ką senos Lietuvos valdovai siekė politiškai. Gal Šalkauskis tam tikra prasme yra sudvasintas Vytautas?" (p. 31-32).
S. Šalkauskis ieškojo bendraminčių jau studijuodamas Fribure. Lietuvoje jis įkūrė "Romuvos" draugiją, išleido du "Romuvos"numerius, buvo išrinktas Ateitininkų federacijos vyriausiuoju vadu. A. Šalkauskio atrama - Lietuvos universiteto Teologijos-Filosofijos fakulteto studentai, o ypač Filosofijos skyriaus profesūra, beveik visa buvusi išsimokslinusi Vakarų Europoje arba Amerikoje "Dėl to labiausiai jame ir per jį įvyko epochinis posūkis, nes kaip tik čia studentija buvo išvesta iš ginamųjų pozicijų ir Vakarų pavyzdžiu įpratinta kūrybiškai užsimoti. Čia mūsų akademinis jaunimas išlipo iš apkasų, kuriuose jis lig tol buvo gynesis nuo Rytų. Čia buvo sutraukyti tie retežiai, kurie ligi tol žymią dalį mokslus einančiųjų buvo prirakinę prie rytietiškų -izmų, su kuriais Dovydaitis savo laiku rungėsi Maskvoje ir dėl kurių Šalkauskis, ne vien sveikatos dėlei, iš to paties universiteto buvo pasitraukęs" (p. 34).
J. Eretas šiame S. Šalkauskio puslaikyje kiek išsamiau apžvelgė tris to meto Lietuvos kultūrai svarbius įvykius: Teologijos-Filosofijos fakulteto sumažinimą, Lietuvos katalikų universiteto kūrimą bei LKMA veiklos naują kryptį - Suvažiavimų organizavimą.
J. Eretas šiuo laikotarpiu plačiau apšvietė veiklą kultūrininkų: V. Mykolaičio-Putino, K. Pakšto, L. Bistro, P. Kuraičio, I. Tamošaičio, iškėlė ateitininkijos sąjūdžio reikšmę. S. Yla apie ateitininkus rašė "Ateitininkai buvo pirmas mūsų tautos sąjūdis, kuris iš Vakarų siurbė dvasinio atgimimo idėjas ir ten mokėsi organizacinės technikos".10
J. Eretas akcentavo Vakarų filosofų, ypač Makso Šelerio, poveikį kai kuriems Lietuvos kultūros veikėjams, pažymėjo konfliktus tarp atskiras sroves atstovaujančių asmenų.
Straipsnyje iškelti mecenatų, o ypač LKMA, nuopelnai rengiant naujos kartos atstovus: A. Damušį, J. Girnių, Z. Ivinskį, A. Maceiną, I. Matusevičiūtę, J. Pankauską, A. Salį (studijavo Vokietijoje); I. Skrupskelį, O. No- |
dizainas ir programavimas giriaus