Šaltinių informacijoje sunku pastebėti, kad Martyno Šemetos vyresniojo brolio Jono šeima būtų buvusi kuo nors pranašesnė. Tiesa, 1528 m. Jonas Jurgaitis Šemeta atskirai nuo brolio išrengė raitelį nuo Rudaminos valdų³⁹. Kaip ir brolis, Jonas Šemeta buvo dk dvarionis. Jis buvo vedęs Martyno žmonos seserį, kunigaikštytę Barborą Jokūbaitę Svyrytę⁴⁰. Tačiau tai nereiškė, kad brolių santykiai buvo labai artimi. Lietuvos Metrikos įrašai liudija, kad jie dažnai bylinėjosi dėl įvairių skriaudų ir abipusių įžeidinėjimų⁴¹.

XVI a. pirmojoje pusėje Jurgio Šemetos vaikų pagrindinis veiklos arealas buvo Volkovysko pavietas. Būtent dėl jame esančių valdų broliai ir ginčijosi. Beje, Onos Jurgaitės Šemetaitės vyras Ščasnas Skinderis irgi buvo kilęs iš šio pavieto⁴².

Taigi tiek šeimos turtinė padėtis, tiek jos narių sutuoktinių socialinis statusas rodo, kad XVI a. vyresniosios Šemetų giminės šakos atstovai vos išsiskyrė iš pavieto bajorijos. Bene ryškiausias jų išskirtinumo bruožas ir buvo tebeišlaikomas ryšys su valdovo dvaru.

Vienintelis Jono Šemetos ir Barboros Svyrytės įpėdinis buvo Vaitiekus, šaltiniuose minimas 1542–1578 m. Jis buvo vedęs du kartus: pirmą kartą prieš 1550 m. – Daratą Andraitę Zavišaitę, su kuria susilaukė dviejų vaikų (Merkelio ir Barboros), o po Daratos mirties, apie 1567 m., Vaitiekus vedė antrą kartą – Mikalojaus Jurgevičiaus Paco dukrą Jadvygą⁴³. Sunku pasakyti, kas turėjo įtakos aiškiam Vaitiekaus Šemetos socialinės padėties pagerėjimui. XVI a. 7-ajame dešimtmetyje jis tapo Mažųjų Dirvėnų tijūnu Žemaitijoje. Kaip vėliau matysime, Šemetų giminės pozicijos Žemaitijoje sustiprėjo XVI a. 5-ojo dešimtmečio viduryje, kai Žemaitijos seniūnu tapo Jeronimas Chodkevičius. Tačiau šios Šemetų šakos santykiai su Chodkevičiais – neaiškūs. Beje, kadangi ši giminės šaka nepaveldėjo Kantauto valdų, Žemaitijoje žemėvaldos ji neturėjo⁴⁴. Vis dėlto labiausiai tikėtina, kad daugiausia reikšmės Vaitiekaus Šemetos iškilimui turėjo ta aplinkybė, jog jis buvo vedęs Daratą Zavišaitę, kurios motina buvo Barbora Kęsgailaitė. XVI a. 6-ojo dešimtmečio viduryje išmirus Kęsgailų gimi

___

36 РИБ, т. 33, с. 863; Pietkiewicz K. Kieżgajłowie, s. 53.

37 Археографический сборник документов, относящихся к истории Северо-западной Руси. Вильна, 1867, т. 4, c. 72. Tačiau šaltiniuose nėra užuominos, kad Jonas Martynaitis Šemeta būtų buvęs Volkovysko žemės teisėjas. Šias pareigas pačioje XVI a. pabaigoje ėjo Jonas Merkelaitis Šemeta, žr. toliau.

38 Tuo metu perdavė sūnėno Vaitiekaus Jonaičio Šemetos žmonai dalį Merkinės valdų. LMAB RS, f. 256,
b. 3345.

39 ŠČĮ, ņ. 33, ń. 39, 94. Nuo tėvoninių Volkovysko valdų abu broliai 1528 m. išrengė 3 raitelius.

40 Pietkiewicz K. Kieżgajłowie, s. 53. Nors K. Pietkiewiczius teigia, kad Jonas Šemeta šaltiniuose minimas
1528–1567 m., regis, čia bus įsivėlusi klaida. XVI a. 7-ajame dešimtmetyje viešajame gyvenime jau aktyviai reiškėsi Jono sūnus. Todėl labai tikėtina, kad Jonas Šemeta jau buvo miręs.

41 LM. 6-oji TBK, p. 217, 218, nr. 305; 218, nr. 306; 221, nr. 312; 225, 226, nr. 323.

42 LM. 6-oji TBK, p. 196, nr. 276.

43 Pietkiewicz K. Kieżgajłowie, s. 53. 1569 m. J. Pacaitė jau minima kaip Vaitiekaus Šemetos žmona. Žr.: LMAB RS, f. 256, b. 3345.

44 Tiesa, kronikininkas Maciejus Stryjkowskis savo veikale šalia Stanislovo Šemetos mini Grigalių (Hregory) Šemetą, kuris buvęs Žemaitijos tijūnas, žr.: Stryjkowski M. O początkach, wywodach, dzielnościach, sprawach rycerskich i domowych sławnego narodu litewskiego, żemojdzkiego i ruskiego, przedtym nigdy od żadnego ani kuszone, ani opisane z natchnienia Bożego a uprzejmie pilnego doswiadczenia. Warszawa, 1978 (toliau – Stryjkowski M. O początkach), s. 567. Kadangi kituose šaltiniuose neradome jokio patvirtinimo apie minėto Jurgio turėtas pareigybes, šio darbo genealoginėje lentelėje jų nenurodysime.