Adomas Čartoriskis siekė palaikyti lenkų tautinę sąmonę vakarinėse Rusijos gubernijose. Šiame jo plane bu­vo svarbu istorijos mokymas vidurinėse mokyklose ir Vilniaus universitete. Istorijos katedra 1803 m. buvo patvir­tinta Aleksandro I, bet 17 metų ji neturėjo profesoriaus: svetimtaučio istorijos profesoriaus universitetas nenorė­jo, o savų kandidatų nebuvo, nors konkursas tai katedrai užimti buvo paskelbtas dar 1803 m. Visi norėjo lenkų is­toriko⁴. Universiteto vadovybė labiau rėmė technikos ir gamtos mokslus ir nesuprato Adomo Čartoriskio planų. 1808 m. rektorius Jonas Sniadeckis pasiūlė visai nebedėstyti istorijos universitete ir perkelti į vidurines mokyklas⁵.

Adomas Čartoriskis 1809 m. rugpjūčio 3 d. atsakė jam ilgu ir piktoku laišku⁶.

Vizituodamas Vilniaus universitetą, 1817 m. birželio mėn. jis susipažino su jaunuoju Leleveliu (1786-1861), kurio tėvas buvo vokietis, motina rusė - Eva iš Šelutų giminės. Joachimas augo Lenkijoje ir tapo didžiu lenku pa­triotu. 1801-1804 m. jis lankė pijorų mokyklą Varšuvoje, o 1804-1808 m. studijavo istoriją Vilniaus universitete. Jam didžiulę įtaką darė antikinės literatūros profesorius vokietis Gotfridas Ernestas Grodeckas.

Universitete viešpatavo Švietimo epochos dvasia, kuria persiėmė ir J. Lelevelis.

Baigęs universitetą, jis nebuvo paliktas ruoštis profesūrai, o Tado Čackio suviliotas 1808 m. išvyko į tuomet garsėjančią Kremeneco (Volynėje) gimnaziją. Nusivylęs provincijos gyvenimu, 1811 m. jis išvyko į Varšuvą ir ben­dravo su įžymiais profesoriais Samueliu Linde ir Jurgiu Bandkie. 1815 m. Vilniaus universitetas J. Lelevelį pakvie­tė jau kaip garsėjantį Varšuvos istoriką ir bibliografą. 1815-1818 m. Vilniuje jis parengė senovės istorijos kursą, faktiškai pirmąjį Senojo pasaulio istorijos vadovėlį lenkų kalba. Keletas istorikų kartų mokėsi iš šio vadovėlio. J. Lelevelis atliko tai europiniu lygiu, sekdamas Bartholdu Georgu Niebuhru, tuomet įžymiuoju Berlyno universi­teto profesoriumi, kuris skaitė Romos istoriją iš kritiškai aptartų pirmųjų šaltinių. 1818 m. J. Lelevelis, baigęs se­novės istorijos kursą, užrašė: "Žemiečiams lietuviams mano trijų metų studija"⁷. J. Lelevelio pažiūras į antikos is­toriją formavo jo didelė erudicija, o jo žinios buvo jungiamos su Švietimo filosofijos sistema, bet savos istorinės fi­losofinės sistemos jie nesukūrė.

J. Lelevelis, susiformavęs istorikas, 1818 m. Vilniaus universitete negavo profesoriaus vardo. Motyvas - per jau­nas. Tiesa, 1815 m. sausio 11 d. švietimo ministras sutiko leisti J. Leleveliui skaityti paskaitas, bet tik iki tol, kol bus išrinktas istorijos katedros profesorius⁸. Ambicingas