nome, yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidavimo vieta. Be to, prie Gardino sutarties prikabinto Žygimanto Kęstutaičio antspaudo legenda taip pat skelbia jį esant didžiuoju kunigaikščiu.³³ Rugsėjo 30 d. lenkų delegacija gauna įgaliojimus Liubline, spalio 15 d. jau yra Žygimanto antspaudas su didžiojo kunigaikščio titulu. Galėtume teigti, jog antspaudas buvo paruoštas iš anksto. Tai patvirtina ir J. Dlugošo žinia apie M. Zarembos misiją, kurios metu turėjo būti paruoštas perversmas.³⁴ Tiesa, kol kas tai ne majestotinis antspaudas – jis atsiranda vėliau (apie 1433–1434 m.).³⁵ Tačiau legenda reprezentuoja didįjį kunigaikštį. Panašų antspaudą (su Vytimi ir didžiojo kunigaikščio titulu) naudojo ir Vytautas, tačiau jau turėdamas majestotinį antspaudą (1418–1430 m.).³⁶ 1432 m. spalio 18 d. Mykolas Žygimanto Kęstutaičio sūnus prisiekia Lenkijos karūnai ir Jogailai ir pasižada, jog nesieks didžiojo kunigaikščio titulo.³⁷ Priesaikos tekste akcentuojama, jog jis yra didžiojo kunigaikščio sūnus Nos Michael natus magnifici principis domini Sigismundi magni ducis Lithwaniae et Russiae, dux Lithwaniae.³⁸ Tokį patį titulą matome ir Mykolo antspaude, prikabintame prie 1433 sausio 20 d. Žygimanto Kęstutaičio priesaikos · michaelis · fily · magni · ducis · lytwanie.³⁹

Titulas kovoje dėl valdžios pripažinimo

Didžiakunigaikštiškos valdžios akcentavimas Žygimantui Kęstutaičiui nebuvo vien tuščias puikavimasis. Juk valdžią atgauti siekė ir nuverstas Švitrigaila. Kartu, atrodytų, jis turėjo siekti atgauti ir didžiojo kunigaikščio titulą, kuris reprezentavo tą valdžią. Tačiau ar iš tiesų taip viskas vyko?

Ordino diplomatas Liudvikas Lansee, rašydamas laišką iš Lietuvos Livonijos magistrui 1432 rugsėjį, taip apibūdina prieštaringą situaciją po perversmo: ... das hertczog Segemunt, der nuwe grosforste, ... der alde grosforste hertczog Swedirgal.⁴⁰ Juk iš tiesų buvo ir „senasis“ didysis kunigaikštis, kuris net neketino atsisakyti savo titulo ir siekė atgauti valdžią, ir „naujasis“ didysis kunigaikštis, kuris, remdamasis savo teisėtu valdovo titulu, siekė apginti savo valdžią Lietuvoje. Švitrigailos nepalenkė nė Ašmenos įvykiai, kuriuos aprašydamas Livonijos magistrui, jis tituluojasi Switrigall Dei gracia magnus dux Lithuanie, Russie etc.⁴¹, nei Pabaisko kautynės ir pralaimėjimas  – jos dar vadinamos Ukmergės ir Šventosios kautynėmis,⁴² – po kurio prašydamas pagalbos jis vadina save Boleslaus alias Swidrigal Dei gracia magnus dux Litwanie terrarumque Russie etc.⁴³ „Senasis“ didysis kunigaikštis ne tik pats taip titulavosi – taip į jį kreipėsi ir Ordino atstovai. Šitaip savo susirašinėjime jį tituluoja Livonijos magistras ir Didysis magistras.⁴⁴ Ir nors 1433 gruodžio 15 dieną Ordinas pasirašo Lenčisos sutartį su Lenkija ir pažada ...ducem Switrigal deserere et dimittere temporibus perpetuis, ...ir tituluoja ...dominus Sigismundus magnus dux Lithwanie,...⁴⁵ 1435 metais Livonijos magistras, rašydamas Didžiajam magistrui, vėl kalba apie ...groesfurste herczoge Switrigaill...⁴⁶ Pats Žygimantas Kęstutaitis Didžiojo magistro pasiuntiniui Hansui Balgai sako, jog Livonijos magistras jam net kunigaikščio titulo nepripažįsta.⁴⁷ Veikiausiai turimas galvoje didžiojo kunigaikščio titulas.

Didysis magistras ir Livonijos magistras tituluodami Švitrigailą didžiuoju kunigaikščiu neabejotinai siekė savo tikslų – su jo pa-