Tikslai. Straipsnyje siekiama apibrėžti paveldo industrijos reiškinį Lietuvoje, išsiaiškinti jo kilmę ir veikimo principus bei sritis, atsekti ryšį su istorinės sąmonės kaita, parodyti problemos spektrą ir iškelti klausimus ateities tyrimams.

Sąvokos. Teoriniai kontekstai. Šiame straipsnyje sąvoka „paveldas“ vartojama pagal šiuolaikinį jos apibrėžimą – suvokti kultūros ir gamtos paveldą plačiausiai, apimant visus įmanomus ženklus, kurie liudija žmonių veiklą ir pasiekimus slenkant laikui⁷. Tai objektai, jų vaizdai, kopijos, įgūdžiai, todėl tiek paveldo objektų restauravimas, tiek jų kopijų („Bajorkiemis“⁸) ar vizijų („Belmontas“⁹) statyba, pilių „atstatymas“, tiek senovės amatai, kulinarinis paveldas bei į senoviškumo vertę apeliuojančios komercinės rinkodaros šūkiai (pvz., „Vilniaus degtinė anno 1922“) laikomi paveldo (paveldonaudos) apraiškomis.

Paveldo industrija – tai istorinės kultūros dalis. Istorinės kultūros teorija išplečia istoriko tyrimų lauką iki visų istorinės sąmonės veikiamų sričių tyrimų¹⁰. Pasak Zenono Norkaus, iškalbingiausi istorinės atminties dokumentai yra ne „istorikų istorikams rašomos knygos ar straipsniai, bet viešos atminimo ceremonijos (atmintinos datos, minėjimai, šventės), toponiminė politika (kokie vardai suteikiami naujoms, o kartais – ir senoms gatvėms ar miestams), paveldosaugos ir paminklosaugos praktika (kas patenka į globotino ir saugotino paveldo sąrašą, kas ne), paminklų statymo, muziejų steigimo, jų fondų kaupimo ir eksponavimo praktika¹¹“. Paveldo industrija selektyviai interpretuoja istorinę kultūrą. Pagrindinis šios interpretacijos tikslas – komercinė (tiesioginė arba netiesioginė) nauda.

Kaip rašė istorikas Pierre Nora¹², nykstant kolektyvinei atminčiai, nyksta tradicijos, o isto-

___

 ³ Starkevičiūtė M. Išlaidų kultūrai apžvalga. Vilnius, 2000 // <http:// www.osf.lt>(žiūrėta 2006 04 24), taip pat „Kultūros barai“, 2001, Nr. 1; „Muziejininkystės biuletenis“, 2001, Nr. 1.

 ⁴ Kūrybinės industrijos: galimybė Europoje ir Europai. Vilnius, 2003.

 ⁵ Mažeikis G. Kultūrinių ir kūrybinių industrijų pavidalai analizuojant sociologinį Lietuvos gyventojų kultūrinių poreikių tyrimą // Kultūros aktualijos. 2004, t. 6 (41); 2005, t. 1 (42); 2005, t. 2 (43).

 ⁶ Europos kultūros programų centro tinklalapis // <http://www.durys.org/projektai.php3> (žiūrėta 2005 12 05).

 ⁷ UNESCO apibrėžimas, publikuotas Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos tinklalapyje // <http://www.unesco.lt/r/paveldas/#2> (žiūrėta 2005 12 05).

 ⁸ Restoranas „Bajorkiemis“ įsikūręs šalia automagistralės Vilnius–Kaunas. Kaip teigiama internetiniame tinklalapyje – tai naujai pastatyta Blinstrubiškio dvaro 1730 m. kopija // <http://www.berneliuuzeiga.lt/index.php?pg=12> (žiūrėta 2006 01 15).

 ⁹ Pramogų ir poilsio centras „Belmontas“ įsikūrė Vilniuje, buvusio Pūčkorių malūno vietoje. Jo teritorija kasmet
vis plečiasi, apstatoma naujais „senoviniais“ pastatais //
< http://www.belmontas.lt> (žiūrėta 2006 01 15).

 ¹⁰ Norkus Z. Jorno Ruseno istorinės kultūros studijų teorinės idėjos // Problemos. 2005, Nr. 67.

 ¹¹ Ten pat, p. 39.

 ¹² Istorikas, septynių tomų bendraautorių veikalo „Les lieux de mémoire“, skirto Prancūzijos istorinei kultūrai ir jos raiškos formoms analizuoti, sumanytojas ir rengėjas. Nora P. Entre mémoire et histoire. La problematique des lieux // Les lieux de memoire. La Republique. Paris: Gallimard, 1984, vol. I, p. 24.