Vidurio ir Rytų Europos regiono atsilikimo priežasčių nustatymas leistų atsakyti į šio straipsnio pavadinime iškeltą klausimą.
Vienas griežčiausių I. Wallersteino kritikų istorikas marksistas R. Brenneris kategoriškai atmeta tezę, kad Vidurio ir Rytų Europos (ypač Lenkijos) ekonominį atsilikimą XVI–XVIII a. nulėmė priklausomybė KPS periferijos statusu. R. Brenneris 1976 m. straipsnyje Agrarinės visuomenės struktūra ir ekonomikos raida ikiindustrinėje Europoje teigia, kad šį atsilikimą lėmė ne priklausomybė Europos ekonominiam pasauliui, bet prieš tai egzistavęs atsilikimas65. Kitame straipsnyje Kapitalizmo plėtotės priešistorė: neosmitinio marksizmo kritika R. Brenneris taip pat įnirtingai kritikuoja I. Wallersteiną ir šiam didelę įtaką padariusį istoriką M. Malowistą (iš kurio I. Wallersteinas perėmė teiginį, kad XV a. tarp Vakarų ir Rytų Europos buvo tik nedidelis ekonominio išsivystymo skirtumas)66.
Kritikas nurodo pagrindinį I. Wallersteino KPS teorijos analizuojant Lenkijos situaciją trūkumą: šioje teorijoje esą atmetamas arba ignoruojamas klasinės struktūros ir ekonomikos raidos abipusis ryšys67. Lenkijos bajorijos nau-
--- mės. Pavyzdžiui, sutriuškinęs lenkų ir lietuvių kariuomenę prie Žalgirio, Ordinas įsigali Baltijos ir Šiaurės jūrose ir tampa ekspedicijų, kurių metu atrandama Amerika, rėmėju (maždaug apie 1470-uosius darydamas tą patį, ką vėliau mėgino Kuršo hercogai). Tada gal Karaliaučius ar Dancigas būtų tapęs tuo, kuo XVI–XVII a. tapo Antverpenas ar Amsterdamas. Tokiam scenarijui kelią užkirto faktinė lietuvių ir lenkų pergalė Žalgirio mūšyje, kuri anaiptol nebuvo nulemta kokių nors „istorijos dėsnių“ ar „neišvengiama“. Plačiau apie kontrafaktinius teiginius žr. Norkus Z. Kontrafaktiniai sąlyginiai teiginiai istoriografijoje // Problemos. 1998, Nr. 53, p. 43–60. Žr. taip pat Gould J. D. Hypothetical History // The Economic History Review. 1969, Aug., vol. 22, no 2, p. 195–207.
65 Brenner R. Agrarian Class Structure and Economic Development in Pre-Industrial Europe // Past and Present. 1976, Feb., no 70, p. 30–75. Šiame straipsnyje randame garsiąją R. Brennerio tezę: agrarinių visuomenių ilgalaikių procesų tyrimų išeities taškas yra socialinių klasių tarpusavio kova, kuri atlieka iešmininko vaidmenį ekonominėje socialinėje raidoje. Svarbu pažymėti, kad šis straipsnis sukėlė plačią diskusiją. Žr. šiuos tekstus: Postan M. M., Hatcher J. Population and Class Relations in Feudal Society // Past and Present. 1978, Feb., no 78, p. 24–37; Croot P., Parker D. Agrarian Class Structure and Economic Development // Past and Present. 1978, Feb., no 78, p. 37–47; Wunder H. Peasant Organization and Class Conflict in East and West Germany // Past and Present. 1978, Feb., no 78, p. 47–55; Ladurie E. A Reply to Professor Brenner // Past and Present. 1978, May, no 79, p. 55–59; Bois G. Against the Neo-Malthusian Orthodoxy // Past and Present. 1978, May, no 79, p. 60–69; Hilton H. R. A Crisis of Feudalism // Past and Present. 1978, Aug., no 80, p. 3–19; Cooper P. J. In Search of Agrarian Capitalism // Past and Present. 1978, Aug., no 80, p. 20–65; Klima A. Agrarian Class Structure and Economic Development in Pre-Indrustal Bohemia // Past and Present. 1979, Nov., no 85, p. 49–67. Žr. taip pat R. Brennerio straipsnį „The Agrarian Roots of European Capitalism“ (iš Past and Present. 1982, Nov., no 97, p. 16–113.), kuriame atsakoma šiems kritikams.
66 Brenner R. The Origins of Capitalist Development: A Critique of Neo-Smithian Marxism // New Left Review. 1977, July / Aug., no 104, p. 25–92.
67 Anot R. Brennerio, palyginti su Vakarų Europa, vėlyvųjų viduramžių krizė į Vidurio ir Rytų Europą atėjo vėliau (nuo XV a. vid.), tačiau lyginant krizių padarinius, tarp regionų pastebimas aiškus kontrastas. Teritorijose į rytus nuo Elbės feodalų ekonominė padėtis buvo kur kas geresnė nei Vakarų Europos bajorų. Tai Vidurio ir Rytų Europos regione vėliau sąlygojo dar didesnį feodalų politinės ir ekonominės galios išaugimą, leidusį feodalams nekonkurenciniais metodais pašalinti valstiečius iš rinkos. Dėl to, R. Brennerio teigimu, žemės ūkis prarado modernizacijos galimybes. Feodalams pašalinus konkurenciją, rinkoje nebuvo jokio motyvo reinvestuoti pelną, modernizuoti žemės ūkio pramonę. XVI a. Vidurio ir Rytų Europoje labai pagausėjo gyventojų, išaugo gamyba, bet lažinio palivarkinio ūkio plėtimas (o kartu su juo ir baudžiavos sunkėjimas) sustabdė modernios ekonomikos raidą šiame regione. R. Brenneris pritaria I. Wallersteinui, kad pasaulinės rinkos atsiradimas savaime dar negarantuoja ekonomikos pakilimo šalyje. Kita būtina šio pakilimo sąlyga yra pasirinktas gamybos metodas pasauliniame darbo pasidalijime. Vidurio ir Rytų Europos regionas, pašalinęs būtinybę investuoti į žemės ūkį, t. y. pasilikdamas prie neefektyviausio gamybos metodo, pats nulėmė savo žaliavų tiekėjo statusą pasauliniame darbo pasidalijime. Žr. Brenner R. Economic Backwardness in Eastern Europe in Light of Developments in the West // (Ed. D. Chirot). The Origins of Backwardness in Eastern Europe. Economics and Politics from the Middle Ages until the Early Twentieth Century. Berkely: University of California Press, 1989, p. 42–45. |
dizainas ir programavimas giriaus