Taigi iš pirmo žvilgsnio atrodantis žingsnis atgal, toks toli gražu nebuvo. Išanalizavus susidariusią situaciją susidaro vaizdas, jog Klaipėdos krašte naciai sąmoningai sekė „kolegų“ iš Vokietijos pėdomis. Kaip žinoma, po nepavykusio 1923 m. lapkričio 9 d. „alaus rūsio pučo“ Vokietijoje, NSDAP buvo uždaryta. SA ir Stosstruppe Adolf Hitler uždraustos, o pats A. Hitleris nuteistas ir pasodintas į Landsbergo kalėjimą. Norint apeiti draudimą ir išlaikyti uždraustosios NSDAP narius vieningus, buvo įkurtas „Völkischer – Freiheits – Bewegung“ („Tautinis laisvės sąjūdis“), o vietoj SA – „Frontbann“. Tokia nelegalių organizacijų maskavimo kitais vardais praktika buvo taikoma dar pačioje pirmojoje nacionalsocialistinio sąjūdžio stadijoje. Pirmoji organizacija, vėliau tapusi SA, vadinosi „Turn und sports divission“ – „Gimnastikos ir sporto skyrius“²⁴.

Klaipėdos krašto naciai beveik visuomet naudodavosi šia patirtimi. Tačiau didžiausias jų „nuopelnas“ buvo tas, kad jie pastebėjo ir įvertino 1925 m. atkurtoje NSDAP įdiegtus organizacinius pakeitimus. Visa Vokietijos nacių politinė organizacija (P.O.) buvo padalyta į dvi grupes: P.O. I – skirtą puldinėti ir kompromituoti vyriausybę ir P.O. II – skirtą kurti „valstybę valstybėje“. P.O. I kuravo ryšius su užsienio šalimis, veiklą profsąjungose bei propagandą, o P.O. II apėmė visas vidaus politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo sritis²⁵. Taigi Klaipėdos krašto naciai, susipažinę su visomis nacionalsocialistinio sąjūdžio Vokietijoje peripetijomis, pasirinko labai efektyvią sėkmingos veiklos formulę.

Po 1935 m. rugsėjo 29–30 d. rinkimų į Klaipėdos krašto seimelį buvo užtikrintas saugus politinis ir iš dalies teisinis užnugaris, kuris maždaug atitiko Vokietijos NSDAP P.O. funkcijas.

„Valstybės valstybėje“ kūrimas iš buvusių SVG narių nepareikalavo itin didelių pastangų. Likusios laisvėje nacių aktyvo dalies paslaugoms buvo daugiau nei pusantro šimto Klaipėdos krašto vokiečių organizacijų, daugelio kurių vadovybė 1933–1934 m. priklausė SVG. Be to, minėtos partijos viešpatavimo laikais beveik visos organizacijos buvo kolektyviniai „Memelländischer Kulturbund“ nariai. Jai nuo 1933 m. iki veiklos sustabdymo 1934 m. vadovavo aktyvus SVG narys pastorius G. Podszus. Vadinasi, nors Kariuomenės teismo sprendimu aukščiausioji nacionalsocialistinio judėjimo vadovybė tariamai buvo sunaikinta, kai kurie vienetai buvo pakankamai gerai paruošti veikti iš dalies savarankiškai. Taigi, restruktūrizavus sąjūdį, Klaipėdos krašto vokiečių organizacijoms teko uždavinys įdiegti nacionalsocialistinius gyvenimo principus visoms socialinėms ir kultūrinėms grupėms.

Labiausiai politiškai įsipareigojusios ir aktyviausiai skleidusios nacistinę propagandą buvo religinės, jaunimo, sporto ir kultūrinės organizacijos.

Religinės moterų draugijos „Frauenverein“ (Moterų sąjunga) ir „Frauenhilfe“ (Moterų pagalba) veikė visame Klaipėdos krašte ir turėjo 1358 nares²⁶. Šios sąjungos buvo suorganizuotos prie Evangelikų bažnyčios parapijų ir gausiau gyvenamose vietovėse. Joms dažniausiai vadovavo dvasininkai, jų arba pasižymėjusių vo-

___

²⁴ Shirer L. W. The Rise and Fall of the Third Reich. A History of Nazi Germany. New York: Touchstone, 1981, p. 42.

²⁵ Ten pat, p. 120.

²⁶ 1937 m. Klaipėdos krašte veikusių organizacijų sąrašai // LCVA, f. 378, ap. 12, b. 463, l. 5 (toliau – Organizacijų sąrašai).