kauti žemės ūkio darbuose. Šio tikslo siekiant, mokyklų direktoriai prašomi ligi mokslo metų pabaigos suruošti moksleiviams keletą atitinkamo turinio paskaitų. Žemės Ūkio Rūmams pritariant, paskaitų lektoriais, jei yra reikalo, gali būti kviečiami vietos agronomai. Atskiro aplinkraščio nebus.“³⁴

Vėliau matant, kad vien paraginimo moksleiviams noriai talkininkauti žemės ūkyje nepakaks, jie įpareigoti imtis šių darbų. Generalinis švietimo tarėjas, susitaręs su generaliniu vidaus reikalų tarėju, paskelbė, jog visų aukštųjų, vidurinių ir specialiųjų mokyklų klausytojai bei mokiniai, ne jaunesni kaip 15 metų, ir tų mokyklų mokytojai įpareigoti 1942 m. vasarą atlikti 7 savaičių žemės ūkio darbo prievolę. Nuo šios prievolės buvo atleidžiami: 1) aukštųjų mokyklų vyresnysis mokslinis personalas ir tie jaunesnieji mokslinio personalo nariai, kurie skaito privalomuosius kursus ar yra reikalingi klinikų, laboratorijų ir panašių įstaigų darbui; 2) mokyklų direktoriai; 3) miestų ir valsčių centrinių pradžios mokyklų vedėjai, taip pat kitų didesnių pradžios mokyklų vedėjai, jeigu tose mokyklose neliktų laisvų nuo darbo prievolės žemės ūkyje mokytojų, kurie galėtų pavaduoti vedėjus; 4) ištekėjusios moterys, turinčios jaunesnių kaip 15 metų vaikų; 5) negalį dėl silpnos sveikatos dirbti fizinio darbo
asmenys, jeigu pristato miesto ar apskrities gydytojo arba viešosios gydymo įstaigos atitinkamą liudijimą; 6) vyrai, turintys daugiau nei 50, ir moterys, turinčios daugiau nei 45 metus amžiaus; 7) asmenys, kurie vasaros metu lankys Švietimo vadybos organizuotus kursus ar tuose kursuose dėstys; 8) aukštųjų ir specialiųjų mokyklų klausytojai ir mokiniai, kurie vasarą atlieka privalomąją praktiką, ir vadovaujantieji tai praktikai; 9) tie klausytojai ir moksleiviai, kurie dirbs įstaigose ar įmonėse ne mažiau kaip 48 valandas per savaitę; 10) vidurinių ir specialiųjų mokyklų mokiniams, kurie atostogų pabaigoje laikys stojamuosius ar pataisomuosius egzaminus, darbo prievolės laikas buvo sutrumpintas iki 5 savaičių³⁵.

Kad moksleiviai rimčiau padėtų žemės ūkyje, tiems skyriams, kursams ir klasėms, kurie neturėjo laikyti egzaminų, mokslas turėjo baigtis ne birželio 15 d., kaip buvo įprasta Lietuvos mokyklose, bet gegužės 30 d. Tačiau ir visi kiti moksleiviai turėjo būti paleisti atostogų ne vėliau kaip birželio 16 d., kada privalėjo išvykti atlikti darbo prievolės.

Ši žemės ūkio darbų prievolė buvo atliekama savame valsčiuje, o esant prievolininkų pertekliui – gretimuose tos pačios apskrities valsčiuose. Reikalingą darbo jėgos skaičių į atskirus ūkius paskirstydavo mokyklų direktoriai (pradžios mokyklų mokytojus – vyr. inspektoriai), susitarę su viršaičiais. Į tą vietą, kur susidarydavo didesnis vienos mokyklos mokinių skaičius, buvo paskiriamas bent vienas tos mokyklos mokytojas, kuris buvo įpareigotas stebėti dirbančiųjų mokinių elgesį. Paskirtiems į ūkius moksleiviams ir mokomajam personalui mokyklos vadovybės išduodavo atitinkamus pažymėjimus. Tiek moksleiviams, tiek mokytojams už darbą atlyginimas nebuvo mokamas, tik duodama to paties maisto, kurio gaudavo visi kiti dirbantieji ūkyje. Į darbovietę mokytojai ir moksleiviai vykdavo ir grįždavo savo lėšomis. Vietinė administracija pageidavo, kad ūkininkai, jei tai įmanoma, duotų darbininkams darbo drabužius ir avalynę.

Grįždami rudenį į mokyklą visi moksleiviai ir mokytojai, dirbę tiek svetimuose, tiek savo tėvų ar giminių ūkiuose, privalėjo pristatyti vie-

 ___

 34 Gimnazijų, progimnazijų ir specialinių mokyklų direktoriams pranešimas dėl moksleivių vasaros atostogų // Į Laisvę. 1942, balandžio 29, Nr. 99 (260), p. 2.

 35 Moksleiviai ir mokomasis personalas talkininkaus ūkiuose // Į Laisvę. 1942, gegužės 20, Nr. 117 (278), p. 3.