| yra vientisas vienetas ir jį negalima ardyti. Tiesiog pranašiška buvo paskutinė išvada: "Pagaliau išardymas ne palengvins, bet žymiai apsunkins mokslo tyrimo ir leidybinio darbo sąlygas, kadangi mokslininkas turės reikalą ne su viena, o kartais su šešiomis po šalį išmėtytomis dokumentų grupėmis. Baltarusijos istorijos tyrinėtojas turės, pavyzdžiui, kaip ir anksčiau, važinėti po Vilnių, o, be to, dar į Minską, Vitebską, Smolenską, Gardiną, kartais ir į Brianską ieškoti jam reikalingų dokumentų. Šiose vietose išbarstytos Senųjų aktų archyvo dalys neteks ankstesnės vertės, kurią turėjo būdamos viename komplekse".
Jurgis Orda buvo išguitas iš archyvo, o jo vadovybė bei darbuotojai, iškreiptai įsivaizduodami savo internacionalinę pareigą, antrą kartą apiplėšė Vilniaus archyvus, išdalydami senąsias aktų knygas po kelis archyvus. Ir buvo bandoma dangstyti moksliniu požiūriu į dokumentų saugojimo organizavimą.
Kitas kur kas didesnis rašinys (35 psl., apie 3 autoriniai lankai) Jurgio Ordos baigtas rašyti 1949 m. rugpjūčio 2 d. ir pavadintas "Lietuvos istorijos iki 1795 m. šaltiniai". Tai istoriografinis veikalas, bet turintis labai daug rašytinių istorijos šaltinių apžvalgos bruožų. Matyt, tai rodo bendrą Jurgio Ordos požiūrį į istorijos istoriografijos mokslo objektą. Daug panašumo su žymaus rusų istoriografo Vladimiro Ikonnikovo pozicija. Mūsų dabartinis istoriografijos suvokimas kiek skiriasi. Jis, matyt, taip pat buvo skirtas iš Rusijos atvažiavusių ir Lietuvos istorijos neišmanančių archyvų vadovų bei vyresniųjų darbuotojų savišvietai. Parašytas, ko gero, pagal vadovybės užsakymą. Tai pirmoji pokario metais Lietuvos istorijos istoriografijos apybraiža, parašyta dviem metais anksčiau už plačiai žinomą Igno Jonyno apybraižą "Lietuvos istoriografija"10. Ir apskritai tai vienas pirmųjų Lietuvos istoriografijos bandymų. Gana įdomu palyginti šiuos abu rašinius. Juolab jų autorių orientacijos buvo labai skirtingos: vienas brendo lenkiškosios istoriografijos (su neabejotina rusiškosios priemaiša) įtakoje, o kitas daugiau buvo paveiktas rusiškosios istoriografijos ir dar turėjo savų intencijų. Igno Jonyno rašiniui neabejotiną antspaudą uždėjo sovietmetis. Jurgis Orda, rašydamas savo studiją, nuo sovietmečio varžtų buvo iš esmės laisvas. Viena, jis rašė ne spaudai, o kita - tuomet apie sovietmečio štampus jis nedaug ką težinojo. Neatmestina mintis, kad Ignas Jonynas buvo susipažinęs su šituo Jurgio Ordos rašiniu. Galėjo jį gauti per Konstantiną Jablonskį, artimai bendravusį su Jurgiu Orda. Lietuvos istoriografiją, kaip jis rašo, o kartu ir Lietuvos istoriją iki 1795 m. jis skirsto į du laikotarpius: 1) iki pirmojo jos susijungimo su Lenkija (1385 m. vadinamosios Krėvos sutarties), 2) po šios datos. Pir- |
dizainas ir programavimas giriaus