VILNIAUS ŠV. KOTRYNOS STAČIATIKIŲ PARAPIJA 1925 - 1936 METAIS: OPOZICIJOS VARŠUVOS BAŽNYTINEI VADOVYBEI ŽIDINYS

Įvadinės pastabos

Promaskvietiško kanoninio pavaldumo Vilniaus šv. Kotrynos stačiatikių parapijos įkūrimas ir raida yra iki šiol išsamiai neatskleista Stačiatikių bažnyčios Lietuvoje istorijos tema. Pastaraisiais metais išleistose Lietuvos istorikų monografijose labiau susikoncentruota į Stačiatikių bažnyčios istorijos problematiką tarpukario Lietuvos Respublikoje ir sovietinėje Lietuvoje, o tarpukario Lenkijos sudėtyje atsidūrusios Rytų Lietuvos (Vilniaus krašto) stačiatikių praeičiai skirta mažiau dėmesio. Šiuo straipsniu norėtųsi prisidėti prie Vilniaus miesto stačiatikių bendruomenės istorijos tyrimų atskleidžiant vieną iš epizodų – vienintelės tarpukario Lenkijoje Maskvos patriarchatui pavaldžios parapijos veiklos ypatumus.

Stačiatikių bažnyčios tarpukario Rytų Lietuvoje istorija fragmentiškai atsispindi istorikų R. Laukaitytės¹ bei A. Marcinkevičiaus ir S. Kaubrio² veikaluose, taip pat G. Šlevio knygoje, skirtoje Vilniaus miesto stačiatikių cerkvių istorijos apžvalgai³. Norėtųsi, naudojantis neskelbtais dokumentais ir istoriografijoje nenaudotomis spaudos publikacijomis, išplėtoti šią temą, patikslinti kai kuriuos minėtų autorių faktus. Reikia pasakyti, kad Vilniaus
šv. Kotrynos parapija minima rusų⁴ ir lenkų⁵ istoriografijoje. Pirmoji akcentuoja jos veiklą kaip pozityvų to meto reiškinį, o antroji – kaip nevykusį bandymą priešintis Lenkijos stačiatikių bažnyčios vadovybei.

Vilniaus šv. Kotrynos parapijos raidos peripetijas autoriui tapo įmanoma vertinti remiantis archyviniais dokumentais (Vilniaus ir

___

1 Laukaitytė R. Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje XX amžiuje. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2003.

2 Marcinkevičius A., Kaubrys S. Lietuvos Stačiatikių bažnyčia 1918–1939 m. Vilnius: Vaga, 2003.

3 Шлевис Г. Православные святыни Вильнюса: страницы истории. Vilnius: SAVO, 2003.

4 Цыпин В. История Русской Церкви 1917–1997. Москва: Изд. Спасо-Преображенского Валaамского монастыря, 1997, т. 9.