Tai, kad Supraslio vienuolynas buvo funduotas gerokai anksčiau – 1498 ar net 1495 m.15  – būtų galima laikyti detale, pagrįsta principu – pirmiau precedentas (juo labiau, jei su valdovo žinia), o paskui įstatymas. Vis dėlto šis sprendimas nepaaiškina vėlesnių faktų. Draudimas statyti cerkves aiškiai galiojo valdant Žygimantui Senajam – tik taip galima paaiškinti Konstantino Ostrogiškio prašymą padaryti išimtį: prisiminkime, kad prieš Oršos mūšį Ostrogiškis gavo Žygimanto Senojo leidimą, jei pasieks pergalę, statyti dvi naujas cerkves Vilniuje16.

Kita vertus, net jei šį leidimą aiškintume ypatingu Vilniaus statusu (Supraslis šiuo požiūriu būtų provincija), vis tiek turėtume atkreipti dėmesį į 1527 m. Anykščių atvejį – be valdovo leidimo Jurgio Grigoraičio Astiko dvare pastatyta cerkvė turėjo būti nugriauta17.

Visa tai suponuoja mintį, kad draudimas statyti naujas cerkves galiojo ne tik iki 1503 m., bet tam tikri ribojimai išliko ir vėliau, kuriuos apeiti buvo galima tik gavus valdovo leidimą, todėl kalbėti apie visišką draudimo statyti cerkves atšaukimą vargu ar teisinga.

„Bandymą“ XV–XVI a. sandūroje sudaryti bažnytinę uniją pastebėjo daugelis istorikų, o štai Oskarui Haleckiui tai jau buvo ne „bandymas“, o ryškus visuotinės Florencijos unijos gyvavimo laikotarpis18 . Šios koncepcijos buvo grindžiamos tik Kijevo metropolito Juozapo Bulgarinovičiaus veiklos faktais. Kelis ryškius žingsnius į priekį plėtojant šią temą padarė Maroszekas, įžvelgęs ištisą bažnytinės unijos „sąjūdį“ ir datavęs jį 1495–1503 m. Jis bažnytinės unijos klausimą visų pirma susiejo su LDK didžiojo kunigaikščio Aleksandro ir Maskvos kunigaikštytės Elenos vedybomis teigdamas, kad „vedybos turėjo simbolinę reikšmę, nes monarchai sujungė du tikėjimus ir dvi liturgijas“19. Antra svarbi šio autoriaus įžvalga – svarbiomis bažnytinės unijos sąjūdžio apraiškomis laikomos Jono Sapiegos cerkvių fundacijos Kodene ir ypač Ikaznėje, dėl kurios Sapiega net du kartus – 1491 m. ir 1500 m. – kreipėsi į popiežių. Trečias, labiausiai išplėtotas dalykas – Maroszekas bažnytinės unijos kontekste aptarė XV–XVI a. sandūros gotikinių cerkvių statybos sąjūdį.

Iš tiesų gotikinės cerkvės, datuojamos dažniausiai XVI a. pirmąja puse (o kartais – visu XVI a.), architektūros istorikų jau seniai pastebėtos ir plačiai aprašytos20. Šių cerkvių archi-

---

 15 Šią datą nurodęs J. Jasnovskis nepaaiškino informacijos šaltinio. Jasnowski J. Chodkiewicz Aleksander // PSB, t. 3, s. 354.

142.

 17 Žr. I dalis, p. 61.

 18 Žr. I dalis, p. 49–53.

 19 Maroszek J. Dziedzictwo unii kościelnej..., s. 6.

 20 Gotikos įtaką LDK XVI a. cerkvių architektūrai pripažino XX a. pirmosios pusės autoriai: Szyszko-Bohusz A. Zabytki warownej architektury kościelnej w Polsce i na Litwie // Sprawozdania Komisji do badania historii sztuki w Polsce, 9. Kraków, 1915, s. 253–271; Fijalek J. Opisy Wilna…, s. 141; Lowmiańska M. Wilno przed najazdem moskiewskim 1655 r. Wilno, 1929, s. 68. Šią problemą tyrinėjo ir šių laikų autoriai: Kochanowski W. Pobazyliański zespół architektoniczny w Supraślu // Rocznik Białostocki, 4. Białystok, 1963, s. 355–395; Źóųķåšåāč÷ A. Źóėüņīāīå ēīä÷čńņāī Įåėīšóńč XIII–XVI āā. // Ąšõčņåźņóšķī-ąšõåīėīćč÷åńźīå čńńėåäėāąķčå. Ģčķńź, 1993, ń. 34–42; Ņšóńīā O. Ļąģ˙ņķčźč ģīķóģåķņąėüķīćī ēīä÷åńņāą Įåėīšóńńčč XI–XVII ā. ā. Ģčķńź, 1988, ń. 10–35.

Lietuvių istoriografijoje ypač išsiskiria A. Jankevičienės darbai: ßķź˙āč÷åķå Ą. Ń. Ķåźīņīšūå ńīīšóęåķč˙ Āčėüķžńą XVI ā. // Ąšõčņåźņóšķīå ķąńėåäńņāī, 17. Ģīńźāą, 1964, ń. 3–10; tos pačios – Wschodni obszar wystempowaniia gotyku i niektóre specifyczne cechy litewskiej architektury XV–XVI wieku // Kwartalnik architektury i urbanistyki, 19, 1974, c. 234–239; Ńąģąįūņķū˙ šūńū įåėąšóńźąé ćīņūźč // Ļīģķčźč ćčńņīšūč č źóėüņóšū Įåėīšóńč, 1, 1974, ń. 15–21; Āēąéģīäåéńņāčå ąšõčņåźņóšķūõ źóėüņóš ķą ņåšščņīščč Āåėčźīćī Źķ˙ęåńņāą Ėčņīāńźīćī ā XV–1 ļīė. XVI ā. ā. // Ąšõčņåźņóšą Ģčšą, 2. Ģąņåščąėū źīķōåšåķöčč Ēąļąä-Āīńņīź. Ģīńźāą, 1993, ń. 14–18; Stilių sąveika Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sakralinėje architektūroje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė // Vilniaus Dailės Akademijos darbai 26. Vilnius, 2002, p. 7–12; Gotikinių bažnyčių kompozicija. Bendrieji ir saviti bruožai,