sinės stiprybės, išminties ir moralės pavyzdžiu daugeliui Lietuvos šventikų bei vienuolių. Jų reputaciją temdė politinio nusistatymo šešėlis. Tad kokiais kitais šventikais galėjo remtis metropolitas Eleuterijus? Ar metropolito sąmoningumo lygis buvo pažangesnis negu jo valdinių? Stačiatikių savimonės tyrimo klausimas lieka aktualus.
Stačiatikių Bažnyčios sovietinėje Lietuvoje istorija iš esmės atsispindi tik archyviniuose šaltiniuose, kadangi ateizmą propaguojančios SSRS spaudoje ir periodiniuose leidiniuose neatsirado vietos religinei tematikai, nebent antireliginei propagandai. Taigi autorei neegzistavo šaltinių pasirinkimo įvairovė, būdinga tarpukario laikotarpiui, tačiau ji nuosekliai išnaudojo šiuo metu prieinamus šaltinius ir profesionaliai apibendrino Stačiatikių Bažnyčios, SSRS ir LSSR valstybinių įstaigų dokumentų turinį.
R. Laukaitytės darbas vertintinas kaip tarpinių mokslinio tyrimo rezultatų susumavimas. Neabejotinai daug vertingos informacijos šia tema slypi gretimų valstybių, daugiausia Rusijos Federacijos, archyvų fonduose. Priėjimas prie šių fondų (ypač sovietų saugumo institucijų) dokumentų Lietuvos istorikams kol kas dar problemiškas, todėl belieka viltis, kad ateityje jiems pavyks praverti minėtų archyvų duris ir suteikti naują impulsą Stačiatikių Bažnyčios Lietuvoje istorijos tyrimams.
Andrius Marcinkevičius |