Dar RKP(b) X—as suvažiavimas, kiek plačiau aptaręs nacionalinį klausimą, pažymėjo, jog naujos nacionalinės valstybės negalinčios egzistuoti be savo tautinių mažumų vis stiprėjančio engimo, kad tik proletariato diktatūros įvedimas yra pagrindinė sąlyga nacionalinei lygybei įgyvendinti, garantuoti tautinių mažumų teises²⁸. Šio, taip pat RKP (b) XII—jo suvažiavimo (1931 m. balandis) ir 1923 m. Kominterno vykdomojo komiteto išplėstinio posėdžio nutarimais nacionaliniu klausimu ir vadovavosi 1923 m. rugsėjo mėn. jvykęs LKP CK plenumas. Jis pirmą kartą po 1918—1919 m. revoliucinių įvykių Lietuvoje plačiai aptarė partijos požiūrį nacionaliniu klausimu, kurį Z. Angarietis, mūsų manymu, išskyrė į tris svarbiausias problemas: Vilniaus ir Klaipėdos kraštų bei tautinių mažumų problemą kaip atskirą²⁹.

Pats šių klausimų svarstymas rodo, jog LKP vadovai gerai suprato, jog nuo užimtos pozicijos šiais klausimais daug priklausė, paskui kurią partiją pasuks įvairiatautės Lietuvos darbo žmonių masės³⁰. Šia prasme tuometinė situacija Lietuvos komunistams nebuvo palanki.

Tai patvirtino ir LKP IV—me suvažiavime (Maskvoje, 1924 m. liepa) pateiktas 1922—1924 m. laikotarpio partijos vidinės situacijos, jos darbo įvertinimas, kuris išryškėjo iš suvažiavime perskaityto CK politinio pareiškimo (Z. Angarietis). Jame buvo pažymėta, jog ataskaitiniu laikotarpiu partijos nariai nesilaikė partinės drausmės, o partija stokojo gilesnių ryšių su masėmis³¹.

LKP IV—me suvažiavime buvo aptartas ir partijos darbas tarp tautinių mažumų. Čia pateiktu vertinimu partinis darbas tarp Kauno lenkų ir vokiečių darbininkų, sudariusių nemažą miesto proletariato dalį, nebuvo sistemingai atliekamas³². Todėl pagrindinis dėmesys vėl buvo sukoncentruotas veiklai tarp žydų aptarti. Siekiant čia geresnių rezultatų, nutarta pakeisti iki tol egzistavusias partinio darbo organizacines formas³³. O žydų sekcijos prie LKP CK darbo tarp žydų darbininkų kritika, dėl kurios vietoj žydų sekcijos buvo įkurtas skyrius darbui tarp žydų masių, tam tikra prasme atskleidė ir LKP pažiūrų bei taktikos žydų tautinės autonomijos atžvilgiu dialektiką.