| mus - sukurti valstybes. Pastarojo kelio laikęsis Kalavijuočių ordinas santykiuose su Lietuva26.
H.Lovmianskis teisingai pastebėjo, kad Livonijos ordinas iš pradžių Lietuvos atžvilgiu laikėsi pasyviai, nes rūpinosi Latvijos ir Estijos užkariavimu. XIII a. II ketvirtyje, Ordinui puolant Žiemgalą ir Kuršą, paaštrėjo santykiai ir su Lietuva. Ordinas planavo užsigrobti Žemaitiją ir kitas lietuvių žemes, bet 1236 m. Saulės mūšis parodė, kad įgyvendinant tuos planus nebus lengva. 1247 m. Ordino magistru tapęs Andrius fon Štirlandas pasinaudojo palankiomis aplinkybėmis įsitvirtinti Lietuvoje.
Tuo metu stipriausio lietuvių vado Mindaugo giminėje kilę nesutarimai, giminaičiai į sąmokslą, prieš jį pasitelkę Rusią, jotvingius, dalį Žemaitijos ir Livonijos ordiną. Ordinas 1250 m. niokojo Nalšios ir Lietuvos žemes bei Karšuvą Žemaitijoje. Anot H. Lovmianskio, Ordino žygiai buvę ne nukariaunamieji, o greičiau atsakas į lietuvių plėšikiškus žygius Livonijon. Be to, Mindaugo nugalėjimas nebūtų reiškęs Lietuvos užėmimo, nes jis tuo metu dar nebuvo Lietuvos valdovas, o tik stipriausios kariaunos vadas27.
Ši autoriaus nuostata rodo, kad jis vadovavimo stambiai kariaunai nesiejo su teritorine politine valdžia. Jis nepaaiškino, dėl kokių priežasčių prieš Mindaugą susidarė koalicija, ko siekė sąmokslininkai.
Anot autoriaus, Mindaugas, suprasdamas netvirtą savo padėtį, prašė taikos. Ordinas sutiko, dargi sudarė sąjungą su Mindaugu, nors ir neatsisakė savo grobikiškų planų. Jei prisiminsim neseniai išsakytą mintį, kad Ordinas su Mindaugu kariavo tik kaip su kariaunos, o ne valstybės vadu, lieka neaišku, kuo remdamasis Ordino magistras formulavo savo politinius tikslus.
H. Lovmianskis teisingai nurodė, kad tuo metu santykiai tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo buvo įtempti. Peštasi dėl žemių ir įtakos popiežiui. Atvykus Mindaugo pasiuntiniams, Ordinui atsirado puiki proga taikiai apkrikštyti pagonišką kraštą, pateikti jį popiežiui ir išsikovoti prielankumą bei naudos. Taigi taiką tarp Ordino ir Mindaugo lėmusi diplomatinė kova Livonijos viduje28.
Autorius aptarė tik vieną suinteresuota pusę; jis nenurodo, jog taika pirmiausia buvo reikalinga Mindaugui, kad iš- |