SPORTAS IR POLITIKA: VOKIEČIŲ SPORTINĖ VEIKLA KLAIPĖDOS KRAŠTE 1923–1939 METAIS

Ingrida Jakubavičienė

Doktorantė

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto

Naujosios istorijos katedra

Tel. 85 268 72 86

Sportas greta propaguojamų tikslų – sveikatos ir kūno kultūros, atstovauja valstybės politikai bei komercijai. Nors iki šių dienų sporto atstovai kuria apolitiško sporto įvaizdį, jau nuo senovės Graikijos laikų sportas yra susijęs su politika.

Tautinės mažumos Lietuvoje, siekdamos išlaikyti savo tapatumą, kūrė kultūrines, religines, labdaros organizacijas, bet sporto draugijų turėjo tik žydai (tris draugijas) ir vokiečiai (dvi draugijas). Klaipėdos krašte žydai turėjo vieną sporto draugiją, o vokiečiai – kelias dešimtis (1938 m. jų buvo 75). Deja, sportas nepadėjo sumažinti Lietuvos visuomenės segmentaciją ir paspartinti tautinių mažumų integraciją. Dėl politinių konfliktų, ekonominių bei socialinių aplinkybių tautiniu požiūriu Lietuvos visuomenė taip ir liko susiskaidžiusi, net susipriešinusi.

Ilgametis Klaipėdos krašto vokiečių organizacijų veiklos tyrimas atskleidė nemažai naujų ir iki šiol menkai tyrinėtų faktų. Klaipėdos krašto vokiečių veikla (bendruomenę sudarė apie
65 tūkst.) buvo tikrai reikšminga Lietuvos vidaus ir užsienio politikai. Apie Klaipėdos krašto vokiečių nenorą integruotis į Lietuvos visuomenę byloja visą laiką buvę įtempti Klaipėdos autonominių įstaigų ir Lietuvos valdžios santykiai. B. Ivanovas, tyrinėjęs vokiečių mažumos įvaizdį tarpukario Lietuvoje, išskiria šiuos politinius veiksnius, turėjusius įtakos vokiečių elgsenai: Klaipėdos krašto autonomija, A. Hitlerio atėjimas į valdžią Vokietijoje, sunkiai pažabojami vokiečių siekiai prijungti Klaipėdos kraštą¹. Peržiūrėta gausi archyvų medžiaga parodė, jog 1934 m. liepą uždarius dvi nacistines partijas (Klaipėdos krašto krikščionių socialistų darbininkų sąjungą, vadovaujamą Teodoro fon Zaso (von Sass), ir Klaipėdos krašto Socialistinę tautos sąjungą, vadovaujamą Ernsto Noimano (Neumann)) bei vokiečių revanšistinę organizaciją Kultūrbundą (pirmininkas H. Konradas (Conrad)), nacionalsocialistinis judėjimas nebuvo sustabdytas. Paaiškėjo, kad nacionalsocialistinę veiklą tęsė legaliai veikusios vokiečių sporto draugijos. Toks sporto klubų atitrūkimas nuo tikrosios paskirties nebuvo netikėtas, kadangi didžiausioms sporto organizacijoms vadovavo aukšti autonominių įstaigų tarnautojai, rėmę nacionalsocialistinį judėjimą Vokietijoje ir Klaipėdos krašte, o kai kurie sporti-

___

 ¹ Ivanovas B. Tautiškumo beieškant Antano Smetonos Lietuvoje. Vilnius: Versus Aureus, 2005, p. 287.