1 lentelė. Lietuvos stačiatikių draugijų narių skaičius 1926–1939 m.

Lentelė sudaryta remiantis: 1939 m. organizacijų statistikos žinios // LCVA. F. 377, ap. 10, b. 361, l. 37; b. 417, l. 8, 12; F. 402, ap. 5, b. 4, l. 11; b. 68, l. 16; b. 69, l. 21; b. 216, l. 17.

Kauno stačiatikių draugijos išsiskyrė iš kitų Lietuvos draugijų didesniu narių skaičiumi. Pažvelgę į 1 lentelę pastebėsime, jog gausiausios tarpukario Lietuvoje buvo Kauno Šv. Serafimo Sarovsko stačiatikių labdaringoji laidotuvių brolija ir Marijos stačiatikių moterų labdaringoji draugija. Pirmosios organizacijos narių gausumas iš dalies paaiškinamas tuo, jog dalyvavimas šioje draugijoje daugiausia apsiribojo tik mokesčių mokėjimu. Solidžiausia ir veiksmingiausia buvo Marijos stačiatikių moterų labdaringoji draugija. Kauno Apreiškimo Švč. M. Marijai seserijos ir Šv. Nikolajaus brolijos narių skaičius daugiau ar mažiau buvo stabilus, nors 1939 m. pastebimos pirmosios mažėjimo tendencijos.

Palyginimui: regioninės Lietuvos stačiatikių draugijos narių skaičiumi neprilygo analogiškoms Kauno organizacijoms – 1929 m. jų bendras dalyvių skaičius siekė 43, t. y. 30,7 proc. visų Kauno draugijų narių, o 1929 m. atitinkamai – 80 ir 11,8 proc.

Paminėtina, jog dalis tarpukario stačiatikių veikėjų priklausė iš karto keletui draugijų. Dažnai šaltiniuose aptinkamos tos pačios pavardės įvairių organizacijų sąrašuose leidžia daryti prielaidą, kad tarpukario stačiatikių draugijų narių būrys nebuvo didelis. Kita vertus, paaiškėjo tikrieji bendruomenės dvasiniai autoritetai, kuriais buvo galima pasikliauti (protojerėjus⁶ J. Kaliskis, I. Tatarincevas, I. Kladyščeva, A. Gricevič ir kiti).

Tautiniu požiūriu Kauno stačiatikių draugijos buvo šimtu procentų rusiškos. Tuo tarpu provincijoje būta kitokių pavyzdžių. Iš kitų išsiskiria Ukmergės stačiatikių parapijos labdaringoji draugija, kurios gretose 1931 m. buvo 14 lietuvių, o tai sudarė 40 proc. visų narių. Vis dėlto 95,4 proc. tarpukario Lietuvos stačiatikių draugijų veikėjų buvo rusų tautybės žmonės (žr. 2 lentelę).

Pažymėtina, kad Kauno ir visos Lietuvos stačiatikių draugijų veikloje daug aktyviau dalyvavo moterys. 1931 m. duomenimis, Kaune jos sudarė beveik 72,2 proc. visų organizacijų narių, o vyrai – 27,8 proc. (visoje Lietuvoje – 67,9 proc. ir 32,1 proc.). Kauno Marijos stačiatikių moterų labdaringajai draugijai vyrų nepriklausė. Moterų taip pat daugiausia buvo Kauno Šv. Nikolajaus brolijoje (55,1 proc.). Absoliuti vyrų dauguma užfiksuota Kauno Šv. Serafimo Sarovsko labdaringojoje laidotuvių brolijoje (91,0 proc.).

___________________________________________________

6 Stačiatikių dvasininko rangas – pirmasis cerkvės šventikas arba klebonas.