| ninkai priklausė nacistinėms partijoms. Išanalizavus vokiečių sporto organizacijų veiklos istoriją ir rezultatus matyti, jog sportininkų pergalės buvo aukojamos dėl politinių Vokietijos interesų. Klaipėdos autonominės valdžios įstaigos ir vokiečių organizacijos visose srityse stengėsi kopijuoti Vokietijos įstatymus, kad, prijungus Klaipėdą prie Reicho, sanglauda vyktų greitai. Sporto draugijų struktūra, įstatai ir veiklos tikslai taip pat buvo nukopijuoti nuo Vokietijos sporto draugijų.
Nuo 1933 m. Vokietijoje sportas tapo pagrindine „liaudies sveikatingumo“, ginkluotųjų pajėgų atnaujinimo ir karinio rengimo priemone2. Nacistinė sporto politika atitiko Hitlerio tikslus: sportas turėjo padėti vokiečiams pasijusti viena tauta3.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo (toliau LCVA) fondų medžiaga leido labiau įsigilinti į Klaipėdos krašto vokiečių sporto draugijų visuomeninę ir politinę veiklą, sportininkų dalyvavimą nacistinių organizacijų darbe bei Vokietijos inspiruotose politinėse akcijose, į Lietuvos kūno kultūros rūmų (toliau KKR) santykius su vokiečių sporto organizacijų vadovais ir į daugelį kitų faktų, kurie istoriografijoje nebuvo išsamiau tyrinėti. Lietuvos sporto lygos, KKR dokumentai, įvairių sporto draugijų susirašinėjimas, posėdžių protokolai, finansinės veiklos ataskaitos yra neatsiejama tyrimo dalis4. Peržvelgtos šūsnys Vidaus reikalų ministerijos spaudos ir draugijų skyriaus ataskaitų, Valstybės saugumo departamento (toliau VSD) agentūrinių pranešimų bei Kriminalinės policijos biuletenių parodė, kad vokiečių sportininkai bei draugijų vadovai dėl savo politinės veiklos nuolat buvo minėtų institucijų akiratyje5.
Statistinių duomenų apie Klaipėdos krašte veikusias sporto draugijas pateikia „Lietuvos sporto žinynas“6 . Tarpukariu Lietuvos sporto leidiniuose pasirodė straipsnių apie sporto politiką Vokietijoje. Paminėtini V. Kviklio7 , A. Jurgelionio8, B. Barniaus9 straipsniai, suteikiantys žinių apie tuometinės Vokietijos sportui iškeltus tikslus, kurių siekė ir Klaipėdos vokiečių sporto draugijos.
Istoriografija šia tema nėra gausi. Pirmiausia reikia paminėti P. Žostautaitę, kuri, tyrinėdama vokiečių politinę veiklą ir nacionalsocialistinį judėjimą Klaipėdos krašte, pirmoji pastebėjo, kad vokiečiai sportine veikla dangsto politines akcijas ir sporto klubų narių dalyvavimą nacistinėse organizacijose. Tačiau plačiau minėtų faktų istorikė netyrė10. Bendro pobūdžio tarpukario Lietuvos vokiečių draugijų veiklos aspektų aptinkama S. Kaubrio monografijoje „Tautinės mažumos Lietuvoje“, tačiau jis tik pamini Lietuvos vokiečių (be Klaipėdos krašto) sporto organizacijas, o jų veiklos neanalizuoja11.
Vokietijos istorikas Algirdas Fugalevičius (A. Fugalewitsch) paskelbė straipsnį „Vokiečių
___
2 Der Schöne schein des Dritten Reiches und Gewalt des Faschismus. Wien, 1991, S. 256.
3 Ten pat, p. 261.
4 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau LCVA), f. 933. Lietuvos sporto lygos, Kūno kultūros rūmų, sporto organizacijų ir jų narių sąrašai.
5 LCVA, f. 377 – Vidaus reikalų ministerijos spaudos ir draugijų skyriaus veiklos dokumentai 1918–1940 m.; f. 378 – Valstybės saugumo departamento veiklos dokumentai, kvotų ir sekimo bylos 1919–1940 m.; f. 383 – Vidaus reikalų ministerijos Politikos departamento veiklos dokumentai 1917–1940 m.
6 Lietuvos sporto žinynas 1919–1940 m. T. 1. Vilnius, 1999.
7 Kviklys V. Berlyno Olimpiada // Fiziškas auklėjimas. 1936, Nr. 1.
8 Jurgelionis A. Utilitarinė ir karinė kūno kultūros linkmė Vokietijoje // Fiziškas auklėjimas. 1936, Nr. 2.
9 Barnius B. Fizinio lavinimo medžiagos paskirstymas Vokietijoje // Fiziškas auklėjimas. 1939, Nr. 12,
p. 39.
10 Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1939. Vilnius, 1992, p. 232–234.
11 Kaubrys S. National minorities in Lithuania. Vilnius, 2002, p. 129–132. |
dizainas ir programavimas giriaus