Pirmoje dalyje „Bendrieji nuostatai“ rašoma, kad Socialinių ir politinių mokslų institutas turi reguliarius kursus. Kursus sudarė šie skyriai: a) politinis; b) administracinis; c) socialinis ir d) ekonominis. Mokslo planą nustatydavo instituto valdyba ir jį tvirtindavo švietimo ministras. Paskaitos, pratybos ir egzaminai turėjo vykti pagal regulaminą, patvirtintą švietimo ministro.

Antroje dalyje „Mokomasis personalas“ rašoma, kad kursų mokomąjį personalą sudaro rektorius, skyrių direktoriai ir dėstomų dalykų lektoriai. Kursų rektorių rinko instituto valdyba, o tvirtino švietimo ministras. Rektorius skyrė skyrių direktorius ir lektorius, kurių kandidatūras, instituto valdybai sutikus, pateikdavo tvirtinti švietimo ministrui.

Trečioje dalyje „Kursų Taryba“ aiškinama, kad rektorius, skyrių direktoriai ir lektoriai sudaro instituto kursų tarybą. Kursų tarybos posėdžiai būdavo teisėti, kai juose dalyvaudavo pusė narių. Kursų taryba iškeldavo sumanymus ir teikdavo siūlymus dėl statuto pakeitimo ar papildymo, svarstydavo dalykų programas ir bendruosius mokymo reikalus, taip pat skyrių regulaminų suderinimo ir bendruosius mokslinio darbo klausimus.

Ketvirtoje dalyje „Skyrių Tarybos“ teigiama, kad skyrių tarybas sudaro direktorius ir lektoriai. Skyriaus taryba rengė skyriaus regulaminą, svarstė skyriaus dėstomų dalykų programas ir mokymo reikalus, teikė kursų tarybai siūlymus, kaip papildyti ir pakeisti programą. Kursų taryba sprendė visus mokslo reikalus, kuriuos pavesdavo kursų direktorius. Skyriaus tarybos susirinkimai būdavo teisėti, kai juose dalyvaudavo pusė narių ir skyriaus direktorius.

Penktoje statuto dalyje „Rektorius“ skelbiama, kad rektorius yra atsakingas už bendruosius kursų reikalus. Rektorius turi teisę kviesti tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauti, kontroliuoti, kaip laikomasi statuto, pristatyti švietimo ministrui tvirtinti instituto kursų personalą, statutą ir jo pakeitimus, priimti ir šalinti klausytojus. Rektorius turėjo teisę lankytis lektorių paskaitose. Pagal kursų statutą galėjo leisti tvarkos ir drausmės nuostatus. Turėjo teisę bausti klausytojus šiomis bausmėmis: a) įspėjimu; b) papeikimu; c) viešu papeikimu; d) laikinu ar visišku pašalinimu iš kursų. Rektorius galėjo eiti vieno iš skyriaus direktoriaus pareigas. Rektorių pavaduodavo jo paskirtas vienas iš skyrių direktorių.

Šeštoje dalyje „Direktoriai“ teigiama, kad skyrių direktoriai yra atsakingi už skyrių reikalus ir jiems atstovauja. Jie turi teisę kviesti skyriaus tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauti, siūlyti kandidatus į lektorius, kontroliuoti, kaip vykdomas regulaminas ir dirbamas skyriaus mokslo darbas.

Septintoje dalyje „Kursų klausytojai“ rašoma, kad norintysis studijuoti kursuose privalo rašyti prašymą priimti į kursus (rektoriaus vardu) ir pateikti šiuos priedus: gimimo liudijimą, gyvenimo aprašymą, mokslo cenzo dokumentus, kariuomenės baigimo ar tarnybos dokumentus, pažymėjimą iš darbovietės ir dvi fotonuotraukas17. Buvo išduodama studijų knygelė. Klausytojai skirstyti į tikruosius, laisvuosius ir hospitantus:

· tikrieji klausytojai – tie, kurie buvo baigę gimnaziją ar prilygintą jai kitą mokymo įstaigą, taip pat baigę aukštuosius mokslus;

· laisvieji klausytojai – tie, kurie nebuvo baigę viso gimnazijos kurso;

· hospitantai (svečio teisėmis) – tie, kurie buvo baigę progimnaziją.

Klausytojai galėjo burtis į organizacijas tik rektoriui leidus.

Aštuntoje dalyje buvo patvirtintos atostogos kursų klausytojams. Kalėdų atostogos – nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. Velykų – savaitė prieš Velykas ir savaitė po Velykų. Vasaros atostogos buvo nuo birželio 15 d. iki rugsėjo

__________________________________________________

17 Socialinių ir politinių mokslų instituto administracijos kursai. Klausytojų asmens bylos // LCVA. F. 626, ap. 1, b. 1, l. 1.